Panevėžio rajono taryba atidėjo kitam kartui svarstyti numatytą klausimą dėl vieno investicinio projekto, nes jis sukėlė įtarimų dešiniųjų opozicijai.
Rajono savivaldybės administracijos manymu, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis būtų galima pastatyti sveikatingumo kompleksą Berčiūnuose, panaudojant ten esantį giluminį vandens gręžinį. Iš jo teka stipriai mineralizuotas karštas vanduo.
Tuo tarpu keli politikai, priklausantys opozicinei frakcijai, buvo įsitikinę, jog steigti tokius kompleksus – ne savivaldybės, o privačių investuotojų reikalas, ir ragino kolegas nesiduoti įveliamiems į neaiškius reikalus.
Kilus abejonėms dėl šio projekto skaidrumo, rajono mero Povilo Žagunio siūlymu klausimo svarstymas buvo atidėtas iki kito posėdžio.
Sprendimo projektą pristačiusi savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė tarybos prašė pritarti ES struktūriniams fondams norimo teikti projekto „Poilsio bei sveikatingumo turizmo plėtra Panevėžio rajone” rengimui.
Taip pat buvo prašoma užtikrinti, kad šio projekto galimybių studijai rengti būtų skirta rajono biudžeto lėšų. R.Butėnaitės ir mero P.Žagunio manymu, galimybių studijos parengimas kainuotų nuo 30 iki 40 tūkstančių litų.
Pačiam projektui įgyvendinti, anot R.Butėnaitės, savivaldybės lėšų neprireiktų – galima gauti iki 100 procentų subsidijų iš ES struktūrinių fondų.
Pasak projekto sumanytojų, Berčiūnuose būtų galima įrengti sveikatingumo, poilsio ir pramogų centrą.
Pagal turimus duomenis ir atliktus tyrimus, šiai veiklai plėtoti labai tiktų Berčiūnuose esantis vandens gręžinys. Atsukus jo kraną bėga net 50 laipsnių Celsijaus temperatūros mineralinis vanduo.
Gręžinio tinkamumą ir galimybes jį pritaikyti poilsio, sveikatingumo bei turizmo plėtrai, pasak R.Butėnaitės, gali parodyti tik atlikta galimybių studija. Joje būtų išnagrinėtos kelios planuojamos vykdyti veiklos alternatyvos bei išrinkta tinkamiausia ir ekonomiškai efektyviausia.
Galimybių studijoje-investiciniame projekte būtų pagrįstas projekto poreikis, gręžinio panaudojimo galimybės, investicijų dydis bei projekto tinkamumas.
Baido „Eurolink” pavyzdys
Pirmasis projekto reikalingumu ir nauda savivaldybei suabejojo tarybos opozicinės frakcijos lyderis Jonas Katinas, paprastai visada karštai pasisakantis už naujų investicijų paieškas.
„Kad iš Berčiūnų gręžinio išgaunamas geras vanduo, visi žinom. Bet ar savivaldybės funkcija – steigti sanatoriją? Galbūt mes turėtume paremti privatų investuotoją, kad jis tą sanatoriją steigtų?” – klausė politikas ir verslininkas.
Jis prisiminė, kaip savivaldybę norėta padaryti dalininke dabar jau bankrutavusio pramogų centro „Eurolink”, dar neseniai veikusio Šilagalyje.
Tada kaunietis verslininkas Gintaras Čepas, anot J.Katino, rajono politikus norėjęs „išdurti”.
Prisiminė seną istoriją
„Mums bandoma užmesti dar vieną naštą”, – tarybos narius tikino ir rajono eksmeras Vytautas Liudvikas Šeštokas.
Jis prisiminė, kaip dar 1987 metais Berčiūnuose, šalia giluminio vandens gręžinio, valstybės lėšomis buvo pradėtas statyti žemės ūkio darbuotojų sveikatingumo kompleksas, neįgaliųjų reabilitacijos centras.
Pasikeitus mūsų šalies statusui ir santvarkai, komplekso statyba sustojo. Pasak V.L.Šeštoko, tada šalies valdžia bei tuometis premjeras Mindaugas Stankevičius bandę rajono savivaldybę priversti savo lėšomis baigti statyti kompleksą.
V.L.Šeštoko nuomone, dabartinė situacija panaši į anuometę.
Vicemeras grybavo prie gręžinio
Tarybos narys Arvydas Alekna, o paskui jį – ir kiti tarybos nariai pareikalavo, kad administracija paviešintų pavardę asmens, kuriam dabar priklauso gręžinys ir žemė, kurioje tas gręžinys yra.
Vicemero Vytauto Rapolo Gritėno atsakymas, jog ta žemė baigia mišku apaugti ir jis pats kartą ten jau grybavęs, tarybos narių netenkino.
R.Butėnaitė, tvirtinusi, jog to asmens pavardės neprisimena, buvo priversta nueiti į savo darbo kabinetą, susižinoti gręžinio savininko pavardę ir ją paskelbti tarybos posėdyje.
Tačiau ištartoji Valdo Volkaus pavardė niekam iš politikų, atrodė, nieko nesako.
Kaip tarybos narius informavo Architektūros skyriaus vadovas Saulius Glinskis, 90 arų valstybinės žemės aplink gręžinį 99 metams išnuomota tam pačiam V.Volkui.
Merą nuvylė pasipriešinimas
Rajono meras tarybos nariams aiškino, jog savivaldybė ėmėsi iniciatyvos išnaudoti dar vieną galimybę pritraukti į rajoną ES struktūrinių fondų lėšų.
P.Žagunio manymu, tai padaryti leistų ir gera Berčiūnų geografinė padėtis. Pro šį kaimą eina ir automagistralė „Via Baltica”, ir kelias į pajūrį.
Minimam projektui įgyvendinti savivaldybė galėtų gauti 100 procentų reikalingų lėšų, tuo tarpu privačiam asmeniui prie tokio projekto įgyvendinimo reikėtų pridėti pusę savo lėšų.
„Mes galime nerodyti iniciatyvos, dėl to tik Ramintai bus mažiau darbo”, – patikino dėl opozicijos pasipriešinimo kiek nusivylęs P.Žagunis ir pasiūlė klausimo svarstymą atidėti.
Kompleksas būtų patrauklus investuotojams
Pasak kai kurių savivaldybės specialistų, nenorėjusių, kad jų pavardės būtų paviešintos, ES struktūriniams fondams norimo teikti projekto lyginimas su prieš kelerius metus pateiktu siūlymu dalyvauti G.Čepo versle yra netinkamas ir kyla iš politikų nesuvokimo.
Po posėdžio R.Butėnaitė „Panevėžio rytui” sakė, jog savivaldybės administracija, galvodama apie naujus investicinius projektus, pati susiradusi jau penkiolika metų nenaudojamo gręžinio savininką.
Šis sutikęs parduoti gręžinį ir dabar vykstančios derybos tarp V.Volkaus bei savivaldybės.
S.Glinskis, priešingai nei J.Katinas, nemano, jog steigti sveikatingumo kompleksą Berčiūnuose būtų ne savivaldybės funkcija.
„Lygiai taip pat būtų galima priekaištauti savivaldybei, kad esą ne jos funkcija rengti ir plyno lauko investicinį projektą Ramygaloje, steigiant pramoninę komercinę zoną”, – korespondentei sakė Architektūros skyriaus vedėjas.
Ramygaloje bus kuriama infrastruktūra rastis gamybiniams ir komerciniams sklypams, kad jie taptų patrauklūs verslininkams ir šie norėtų investuoti ten savo lėšas.
S.Glinskio nuomone, patrauklia vieta investuotojams galėtų tapti ir Berčiūnai, jeigu ES pinigais prie mineralinio vandens gręžinio būtų pastatytas modernus sveikatingumo ar pramogų kompleksas.
Pasak architekto, 1150 metrų gręžinys yra antrasis pagal gylį Lietuvoje.
„Padarius giluminius gręžinius paaiškėjo, kad Berčiūnų vanduo savo chemine sudėtimi atitinka Likėnų kurorto vandenį”, – pernai išleistoje savo knygelėje „Berčiūnai” rašo rajono paveldo vyresnysis specialistas Petras Juknevičius ir kraštotyrininkė Sandra Lukšytė.
Daiva Rasimavičiūtė
www.panrytas.lt