Dar senųjų civilizacijų laikotarpiu atrastas stiklas ir jo gaminiai tebėra iki šiol populiarūs. Keičiasi tik formos, spalvos ir apdirbimo technologijos, suteikiančios pirkėjui vis didesnę pasirinkimo laisvę. Vieni labiausiai paplitusių stiklo gaminių – vazos. Jau daugelį metų jos naudojamos ne tik kaip indai gėlėms merkti, bet ir kaip namų interjero puošmenos.
Šiek tiek stiklo istorijos
Ankstyviausi stiklo dirbiniai kurti IV-III tūkstantmetyje pr. Kr. Egipte, Mesopotamijoje ir Kinijoje. O žinios apie pirmuosius stiklo fabrikėlius Lietuvoje siekia tik nuo XVI a. Senuosiuose žemėlapiuose minima Stiklių gatvė Vilniuje – prekybos stiklo dirbiniais centras. Tada lietuviškas stiklas pasiekdavo Rusiją ir Vokietiją. Savo klestėjimo viršūnę pasiekusi XVIII a., Lietuvoje stiklininkystė nuo XIX a. antros pusės ėmė gesti ir atgimė tik XX a. Naujas lietuviško stiklo raidos etapas susijęs su Stasio Ušinsko (1905-1974) asmenybe. Šis universalus dailininkas kūrė vitražus bei dekoratyvinio stiklo dirbinius. Iš stiklo gaminami tiek dekoratyviniai, tiek buitiniai, tiek ir architektūriniai dirbiniai. Stiklo dirbinių, taip pat ir vazų, meninė išraiška priklauso nuo stiklo rūšies, jo formavimo būdo ir paviršiaus apdailos. Nuo senų laikų stiklas formuojamas karštuoju būdu – stiklo dirbiniai liejami formose, pučiami. Patys dirbiniai gali būti plonasieniai ir storasieniai, bespalviai ir spalvotieji. Jų paviršius šlifuojamas, poliruojamas, apdorojamas smėlio srove, raižomas.
Spalvų ir formų įvairovė
Šiandien užsukę į kokią nors stiklo dirbinių ar indų parduotuvę patenkame į įvairiaspalvių ir įvairių vazų pasaulį. Rodos, nebėra jokio standarto ar etalono, visos vazos skiriasi viena nuo kitos taip, lyg jų paskirtis būtų nevienoda. Vienos žavi savo trapumu ir spalvų sodrumu, kitos pagamintos iš keleto stiklo sluoksnių arba akina bespalviu skaidrumu, juvelyriškai inkrustuotais akmenėliais bei kristalais. Kiekvienam pagal skonį ir pageidavimą. Pasak vienos stiklo dirbinius gaminančių įmonių savininko Rimo Misevičiaus, net sunku įvardyti, kas šiandien yra populiariausia, nes perkamos išties labai įvairios vazos. Paklausūs skirtingų formų ir dydžių gaminiai: kvadrato, trapecijos, rutulio ar cilindro formos vazos, tiek mažos, skirtos vienai gėlei, tiek ir didžiulės, užimančios visą kambario kampą. Populiarūs ne tiek konkretūs, realistiški piešiniai, kiek išlieti įvairių spalvų stiklo ornamentai. Nors spalvotas stiklas vis labiau traukia pirkėjus, tradicinės skaidrios vazos vis dar pirmauja savo populiarumu. Labai didelę paklausą turi krištolas, simbolizuojantis prabangą ir eleganciją. Net prieš keliasdešimt metų tokios vazos buvo populiarios, tad galima teigti, kad kaip ir viskas šiame pasaulyje, stiklo vazų mados taip pat sugrįžta. Tiesa, šiandien tiek stiklą, tiek ir krištolą mėgstama puošti akmenėliais ar raižiniais. Tokios vazos atrodo kur kas prašmatnesnės, grakštesnės.
Puiki dovana ir interjero puošmena
Vis dažniau vazos perkamos ne tam, kad būtų naudojamos pagal paskirtį. Neretai jos tampa tiesiog puošniu akcentu, pagyvinančiu namų interjerą. Kai tokia didelė spalvų įvairovė, šiandien vazas galima pritaikyti bet kokio stiliaus būstui. „Būna ir taip, kad prabangų kelių aukštų namą turintys žmonės prašo pagaminti įvairių formų krištolo ar stiklo vazų komplektą, kad galėtų išdėlioti savo namuose”, – pasakoja R.Misevičius. Kartais patys žmonės iš nusipirktos vazos padaro tikrą meno šedevrą. Truputis akmenėlių, kriauklelių ar stiklo rutuliukų – ir štai butą puošia puiki dekoracija, dažnai net nepanaši į tradicinę vazą.
Vaza praverčia ir prireikus geros dovanos artimiesiems, nes tinka įvairaus amžiaus žmonėms bet kokia proga. Tie, kas turi pasistatę namie vazų nuo senų laikų, dažniausiai jas yra gavę būtent kokios nors šventės proga. Mat seniau storo raižyto stiklo vazos, kaip ir taurių ar virtuvės indų komplektai, buvo vienos populiariausių dovanų. Ir šiandien dovanojant tinkamai išrinktą, interjerui pritaikytą vazą galima nudžiuginti kiekvieną. Juo labiau kad ir kainos nėra labai didelės. Mokant už garsių firmų ar autorių dirbinius gal ir reikėtų gerokai patuštinti piniginę, bet paprastai parduotuvėse kainos svyruoja nuo keliolikos iki kelių šimtų litų – priklauso nuo dydžio, formos, stiklo kokybės ir dekoravimo.
Vaza – meno kūrinys
Stiklas visais laikais buvo puiki medžiaga ir menininkams. Tiesa, šiuolaikinis meninis stiklas Lietuvoje kelią skynėsi kiek sunkiau negu kai kurios kitos taikomojo dekoratyvinio meno šakos. Brangi ir sudėtinga kūrybos technika bei specialistų stoka turėjo didelę įtaką tradicijoms trūkinėti. Sovietmečio ideologija neleido dailininkui laisvai rinktis kūrybos objekto: taikomoji dekoratyvinė dailė privalėjo turėti utilitarinę funkciją. Todėl dauguma sovietiniu laikotarpiu sukurtų stiklo dirbinių – dekoratyvinės vazos. Iš tikrųjų dažniausiai tai buvo laisvai interpretuotos formos, palaikančios tik simbolinį ryšį su tradicinėmis vazomis. Menininkai daugiausia dėmesio skyrė darbų estetinėms savybėms, siekė panaudoti tuo metu įmanomas technologijas. Būdinga tai, kad vazų kompozicijose buvo plėtojamos įvairios temos. Čia galėjo atsispindėti abstrakti formos idėja, išreikšta per konkretų daiktą, arba devintajame dešimtmetyje paplitusi gamtos tema ir devintojo dešimtmečio pabaigoje-dešimtajame dešimtmetyje pasirodžiusios socialinės, filosofinės temos, ironijos gaidelės. Tuo metu plačiajai visuomenei skirtos vazos, atvirkščiai, stokojo įvairių meninių detalių. Dažniausiai praktiškos ir tam tikrus standartus atitinkančios vazos buvo gaminamos ne namų puošybai, o tam, kad atitiktų tradicinę paskirtį: gėlėms merkti arba dulkėms rinkti.
Šiandien tiek meninė, tiek ir buitinė sritys kur kas glaudžiau susipynusios. Turintieji galimybę stengiasi įsigyti autorinius dirbinius, pagal specialų užsakymą pagamintas rankų darbo vazas. O ir parduotuvėse parduodamos vazos neretai atrodo puikiai.