Dailininkė Agnė Gylytė kūrybinių minčių semiasi iš sutiktų žmonių ir ją supančios aplinkos
Vitražistė Agnė Gylytė pristatė savo keturioliktąją autorinę parodą „Žvilgsniai”. Sostinės „D’arijaus papuošalų” galerijoje menininkė lankytojams eksponuoja ne tik vitražus, bet ir skulptūras, tapybos bei grafikos darbus.
Pasirinkimas – spalvoti stikliukai
Dailininkė prisimena, kad jos meninius gabumus pirmieji pastebėjo vidurinės mokyklos mokytojai, vėliau tobulinti įgūdžių tėvai nuvedė į M.K.Čiurlionio menų gimnaziją. Baigusi vidurinę mokyklą Agnė sėkmingai įstojo į Vilniaus dailės akademijos vitražo specialybę, tačiau kurti vien vitražus menininkei nepakako, traukė ir kitos dailės sritys – grafika, skulptūra, tapyba. Visų dailės sričių studijuoti tiesiog neįmanoma, o tuo metu širdis labiausiai linko prie spalvotų stikliukų – užtat pasirinktas vitražas. Pati autorė net ir savo tapytus paveikslus įvardija kaip vitražinę tapybą, pasižyminčią ryškiomis spalvomis bei lokaliai užteptomis plokštumomis.
Profesionalumas ir primityvioji romantika
Neseniai pristatyta paroda „Žvilgsniai” – jau keturioliktoji dailininkės biografijoje. Iš ankstesnių autorinių parodų šioji išsiskiria, nes rodomi ne vien vitražai, bet ir skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai. Gylytė tvirtina, kad skulptore savęs pavadinti vis dėlto negalėtų: „Esu tik debiutantė, mat kurti skulptūras pabandžiau vos prieš kelerius metus”.
Neįmanoma nepastebėti, kaip Agnės tapybos darbai išsiskiria savitu braižu. Autorė tikina turinti pačios atrastą tapymo techniką: „Mano paveikslai nėra šiaip užtepti dažai ant drobės – visų paveikslų paviršius nelygus, – tokiu būdu kūriniams stengiuosi suteikti subtilumo, savitumo”.
Agnė mano, kad jos mūzomis galima būtų pavadinti charizmatiškas asmenybes. Kūrybinių minčių dailininkė semiasi iš sutiktų žmonių ir ją supančios aplinkos: „Kūriniuose atsispindi matyti ir nematyti veidai, vaizduotės piešiniai, perskaitytų knygų ar matytų filmų personažai, netgi mėgstami aktoriai”. Gylytė įsitikinusi, kad pats gyvenimas tampa meno kūrinių idėjomis.
Kūrėja neslepia dailės pasaulyje turinti autoritetų, galbūt net idealų. Vienas jų – garsusis ekspresionistas Marcas Chagallas. Ne ką mažiau dailininkę žavi ir primityvusis menas: „Savo kūriniuose šalia profesionalumo nevengiu primityviosios romantikos. Tai ypač matyti mano personažų veiduose, būtent tai jiems suteikia savitumo, o žmonėms padeda atskirti mano braižą”.
Menas ir teisės studijos – nesuderinama
Neretai galima išgirsti, kad Lietuvoje išgyventi vien iš meno ir kūrybos – nelabai realu. Gylytė tikina, kad sėkmingai rūpintis finansiniais reikalais menininkui turėtų padėti šios srities profesionalas – vadybininkas, tačiau Agnė išsiduoda kol kas tokio patikėtinio neturinti.
Menininkė prisipažįsta bandžiusi save realizuoti ir praktiškesnėje profesijoje. Tačiau teisės studijos Mykolo Romerio universitete truko vos pusmetį: „Tikėjausi, kad kūryba ir studijos bus suderinami dalykai, tačiau neilgai trukus įsitikinau, jog prigimtis ir manasis gyvenimo būdas tam prieštarauja”.
Gylytė tvirtina kurianti tik tai, kas jai pačiai priimtina ir nesistengia kam nors įsiteikti: „Nepataikauju visuomenės skoniui, atvirkščiai – siekiu žmones pakreipti į savo pusę, sudominti savitu meno suvokimu. Į savo kūrinius įdedu daug širdies, galbūt todėl mano įdirbis nelieka nepastebėtas”.