Stalo karalius – žilagalvis kopūstas

Jeigu daržovės sumanytų rungtis, kuri turi seniausią ir didžiausią pripažinimą žemėje, kopūstas čia galėtų pagrįstai „pūstis”.

Tai labai sena daržovė, ją teisėtai galima vadinti žilagalve. Dar Pitagoras jam yra skyręs pagiriamųjų žodžių, įvertinęs jo nuopelnus: kopūstas žmogui užtikrinąs ne tik gerą sveikatą, bet ir žvalią nuotaiką.

Šiandieniniai gydytojai tai lengvai paaiškina: savijauta, nuotaika daugiausia priklauso nuo vidurių ir virškinimo organų būklės. Jeigu žmogus tinkamai pasinaudoja maistinėmis ir vaistinėmis kopūsto savybėmis, turėtų būti sveikas ir linksmas.

Tarp žiemai konservuojamų daržovių kopūstai taip pat užimtų pirmaujančią vietą, nes jų konservavimo būdas – rauginti – yra pats sveikiausias. Tik nereikia dėti druskos. Žmonės, skaitantys knygas apie senovės keliautojus, atradėjus, bus aptikę žinių, kuo gi maitindavosi tokie jūrininkai, mėnesių mėnesius praleidę vandenyne, kokių maisto atsargų jie turėdavo. Ogi statines raugintų kopūstų ir statinaitę aliejaus. Visa kita – buvę nebuvę, o rauginti kopūstai ir natūralus aliejus išmaitino, palaikė jėgas, žvalumą, pasitikėjimą jėgomis.

Klaipėdietis pensininkas, jau einantis dešimtą dešimtį, laukia nesulaukia raugintų kopūstų sezono, kai jų galės pigiai turguje nusipirkti ar namuose statinaitę užraugti. Kai raugintų kopūstų yra į valias, jis kasdien suvalgo jų po dubenį, pasiskaninęs žaliais svogūnais ir cukrumi. Jam taip skanu. Ir jaučiasi gerai, nors kentėjo nuo įvairių ligų ir pilvo operacijų.

Vertybė yra ir švieži kopūstai. Jei nebežinote, ką daryti su skaudamu sąnariu, užtverkite ant jo nakčiai kopūstlapį. Kad būtų lankstesnis, kopūstlapį galima pamušti mediniu plaktuku, skirtu mėsai mušti.

Naudinga gerti kopūstų sultis. Puikiai išsunkia sulčiaspaudė, o jei tokios nėra, kopūstas lengvai tarkuojamas plastmasine tarka, o išsunkti per drobę galima ir rankomis.

Kartą viena moteris, sėdinti poliklinikos koridoriuje ir išgirdusi sausą „smulkų” kosulį, patikino, kad niekas kitas nepadės, tik šviežių kopūstų sultys. Ir ji buvo visiškai teisi. Kopūstų sultimis galima gaivintis nė nežinant, ar sergi, ar esi sveikas – visais atvejais bus naudos.

Yra ūkininkų, kurie augina daug kopūstų, veža parduoti į miesto turgus. Šie turi kur kopūstus laikyti žiemą, ir laiko juos savaip. Gal ne visada žino, kaip savo rūsyje kopūstus ilgiau išlaikyti šviežius, tinkamus. Jeigu norime kopūsto nenuskriausti, reikia palikti kotą, nenukirsti jo sulig galva. Galima kopūstus raute išrauti, nupurtyti ar nuplauti žemes, nuplėšti stambiausius žalius lapus, o visą kotą palikti. Rūsio lubose įtaisyti gembes, ant kopūstų kotų užnerti virvutes ir sukabinti palubėje žemyn galvomis. Taip kadaise senuose dvarų rūsiuose išlaikydavo šviežius kopūstus iki vasaros.

Kopūstų patiekalų kiekviena šeimininkė žino bent po dešimtį. Įvairios kopūstienės, balandėliai, troškiniai ir t.t.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.