Dar neištyrę nė pusės viso planuojamo kasinėti ploto uostamiesčio Turgaus gatvėje, kur iškils viešbutis, archeologai jau atidengė pirmojo Šv. Jono bažnyčios pastato liekanas su kapais ir aptiko nemažai kelių šimtmečių senumo radinių.
Tyrinėtojus stebina tai, kad kasinėjimų metu uostamiestyje neaptinkama net smulkiausio nominalo XVI-XVII amžiaus monetų, nors kitose Lietuvos vietovėse tokiame pačiame plote jos būtų skaičiuojamos dešimtimis.
„Tuo vokiškas kraštas skiriasi nuo likusios Lietuvos dalies. Matyt, pinigai čia buvo labai gerbiami”, – svarstė archeologiniams kasinėjimams vadovaujantis Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Gintautas Zabiela.
Sužinoti įdomių dalykų apie klaipėdiečių gyvenimą tikimasi ir ištyrus, atrodytų, nieko negalinčius papasakoti aptiktus gyvulių kaulus. „Bus vaizdas, koks buvo XVIII amžiaus miestiečių racionas. Gal per uostą įveždavo ko nors, ko kitur nerandama”, – vylėsi G. Zabiela, pridurdamas, jog uostamiestyje yra buvę aptikta ruonių kaulų.
Palaikų neidentifikuoja
Prieš pradėdami kasinėti archeologai tikėjosi rasti gal net dviejų senovinių bažnyčių liekanų. XVII amžiaus vidurio pieštame plane maždaug toje vietoje, kur yra stovėjęs saldainių fabrikas, pavaizduotos Šv. Jono ir Šv. Mikalojaus bažnyčios.
Šv. Jono bažnyčia buvo statyta maždaug XVI amžiaus antroje pusėje ir išstovėjo iki XVII amžiaus pabaigos, kol buvo pradėti statyti gynybiniai įtvirtinimai – dabartinis Jono kalnelis. Pasak G. Zabielos, bažnyčia tuomet buvo demontuota ir perkelta kiek į šoną, kad nekliudytų.
XVI amžiuje statyta Šv. Mikalojaus bažnyčia buvusi nugriauta anksčiau. Kodėl taip padaryta, nežinoma, tačiau, anot G. Zabielos, ji stovėjo ant Danės kranto, todėl spėliojama, kad galbūt trukdė laivybai. Šios bažnyčios liekanų nepatikta – ji tikriausiai buvo jau už kasinėjamo ploto ribų, arčiau upės.
Atidengę Šv. Jono bažnyčios pamatus archeologai pastebėjo, kad šiuos apardė čia stovėjęs pokariu statytas fabrikas, kuris, beje, vėliau dar buvo ir plečiamas. Surastos molinėmis plytomis bei keturkampėmis plytelėmis grįstų bažnyčios originalių grindų liekanos ir, spėjama, apie dešimties žmonių, tarp kurių yra ir vaikų, palaikai. Jokių įkapių čia neaptikta, tačiau yra karstų lentų liekanų. Dabar šiuos radinius semia aukštai esantis gruntinis vanduo, apsunkinantis archeologų darbą.
„Bažnyčios viduje, matyt, laidoti miestelėnai. Tai galėjo būti ir jos fundatoriai bei kunigai, dabar sunku pasakyti, nes nėra išlikę jokių pavardžių, antropologiniai tyrimai dar neatlikti. Iki XVIII amžiaus pabaigos būdavo leidžiama laidoti bažnyčiose, nors čia sąlygos dėl drėgmės nebuvo labai palankios”, – sakė G. Zabiela.
Nugriovus bažnyčią – šiukšlynas
Įvairiausių XVII-XVIII amžiaus radinių aptikta griuvenose, kurių sluoksnis suformuotas nugriovus bažnyčią. „Čia miestiečiai, matyt, vertė šiukšles”, – sakė archeologas.
Uostamiestyje itin gausiai aptinkama olandiškų kaolino pypkučių. Nemažai jų kotelių bei galvučių rasta ir buvusio fabriko teritorijoje.
„Jų koteliai buvo 20-30 centimetrų ilgio, dažnai lūždavo. Pypkučių buvo įvairių – su ornamentais, su gaminusių fabrikų ženklais. Jos vadinamos olandiškomis, tačiau būdavo gaminamos ir kitur. Beje, kitur Lietuvoje tokių beveik nerandama, o čia – pilna”, – sakė G. Zabiela.
Archeologai rado ir įvairaus laikotarpio puodų šukių, stiklo duženų, vinių, porą maždaug XVII amžiaus prekybinių plombų. Prie įdomesnių radinių priskiriamas ir kaulo šukų fragmentas.
Anot G. Zabielos, Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, kur iškeliaus radiniai, pradžiugino kokliai – sveikų, kokie aptikti čia, esą randama retai.
Bažnyčios pamatai bus konservuojami natūraliai – ištyrus užversti žemėmis, o virš jų ant specialių polių, kad nieko nepažeistų, iškils naujas pastatas.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad nugriauto fabriko pastato vietoje iškils 3 aukštų su mansarda apartamentų tipo viešbutis. 2 500 kvadratinių metrų ploto pastate bus įrengta apie 20 apartamentų, o pirmame aukšte – dar ir komercinės paskirties patalpos. Apie 10 mln. litų į projektą investuoti planuojanti bendrovė „Invalda Real Estate” taip pat rekonstruos XIX amžiuje pastatytą silkių rūšiavimo sandėlį, kuriame vėliau laikyta druska. Čia įsikurs parduotuvėlės, barai, restoranai. Bus įrengta ir visuomeninė aikštė.