Klaipėdos universiteto studentų nebetenkina sovietmečio stiliumi dėstantys senstelėję dėstytojai.
Akademinis jaunimas trokšta jaunų, progresyvaus mąstymo dėstytojų, tačiau šie darbo universitete kratosi.
„Šį darbą gali dirbti tik visiški idealistai”, – sako kelerius metus Klaipėdos universitete dėstęs 28 metų Rimantas Kmita, kaip ir daugelis kitų jaunų dėstytojų, nepatenkintas aukštosios mokyklos atlyginimais.
Mokosi stenografuoti
Klaipėdos universiteto studentų sąjunga pasisako už tai, kad į aukštąją mokyklą ateitų dėstyti kuo daugiau jaunų kvalifikuotų specialistų.
Be to, stagnacijos gniaužtuose esančiame universitete esą yra nepakankama katedrų vedėjų kaita.
Seniai universitete dirbantys ir pripažinimą kolektyve išsikovoję docentai ir profesoriai įsikibę laikosi savo kėdžių ir jauniems bei pažangiems kolegoms su jais konkuruoti sunku.
„Katedros vedėjų amžius turi būti ribojamas”, – neabejoja studentų sąjungos atstovas Darius Rekis.
Socialinės pedagogikos magistrantas pripažįsta, jog kai kurių solidaus amžiaus dėstytojų paskaitose yra įdomu vien dėl to, kad jie patys yra įdomios asmenybės. Todėl ir pasenę dėstymo metodai nebe taip kliūva.
Tačiau daugelio kitų mokslininkų paskaitose, anot Dariaus, yra migdančiai nuobodu. Viskas, ką sugeba dėstytojas, tai tik padiktuoti teorinę medžiagą, o studentams telieka suspėti stenografuoti. Taip buvo dėstoma tarybiniais metais, taip dėstoma ir dabar, – teigia D. Rekis.
Šiemet informatikos bakalauro diplomą gavęs Rokas Baltuškonis prisimena, kad kai kurių dėstytojų paskaitose studentai užsnūsdavo praėjus vos penkioms minutėms nuo paskaitos pradžios. Vaikinas pastebi, kad vyresnio amžiaus dėstytojams ypač trūkdavo praktinių žinių. „Jie prisiskaitę teorijos, o nuo dabartinio gyvenimo žinių atžvilgiu yra gerokai atsilikę. Nepamiršiu, kaip vienas dėstytojas, pamatęs kompiuterius, stebėjosi: „O, kokie dabar kompiuteriai”, nors jie buvo jau trejų metų senumo”, – pasakojo R. Baltuškonis.
Tuo tarpu jam dėstęs į draugus tinkantis 25 metų Filipas Borcovas sugebėdavo sudominti. „Jo požiūris buvo kur kas įdomesnis, tiesiog kitoks. Nepaisant amžiaus, klausydamasis jo galėjai būti tikras, kad jis žino, ką kalba”, – tvirtino Rokas, dabar dirbantis programuotoju savo buvusio dėstytojo įkurtoje įmonėje.
Dėstyti – prestižas
UAB „Profis” vadovas F. Borcovas ir dabar kartą per savaitę skuba į paskaitas Klaipėdos universitete. Būsimiesiems informatikams jis jau ketvirtus metus dėsto tinklinį programavimą. Beje, F. Borcovas sako savo interneto svetaines kuriančioje įmonėje įdarbinęs jau penkis studentus.
Filipas neslepia, kad jam siūlyta universitete turėti kur kas didesnį krūvį, be to, vaikiną kviečia dėstyti ir kitos aukštosios mokyklos. Tačiau F. Borcovas nenori, kad nukentėtų jo verslas, nors visiškai atsisakyti dėstymo taip pat neketina.
„Dėstyti universitete – tam tikras prestižas. Be to, nenoriu prarasti ryšio su aukštąja mokykla, kurią pats ir baigiau”, – sakė F. Borcovas.
Beje, jo nuomone, 25-30 litų už valandą – anot Filipo, maždaug tiek gali uždirbti jaunas dėstytojas – nėra taip jau mažai, tačiau versle F. Borcovas uždirba nepalyginamai daugiau. Savo vienos valandos darbą jaunasis verslininkas vertina maždaug 200 litų.
28-erių literatūrologas R. Kmita dėstyti Klaipėdos universitete pradėjo iškart po bakalauro studijų. „Kartą įžūliai pasiteiravau dekano, ar man neatsirastų fakultete kokio nors darbo, bet nebūtinai pedagoginio. Taip susiklostė gana kurioziška situacija: savo grupiokų baigiamųjų darbų gynime man teko dalyvauti jau kaip dėstytojui”, – su šypsena prisimena R. Kmita.
Anot R. Kmitos, jaunam dėstytojui ypač sunku būna darbo pradžioje. Pasak pašnekovo, jei neturi bent jau mokslų daktaro laipsnio, gauni ne tik apgailėtiną atlyginimą, bet ir neturi teisės net į atostogas. Tiksliau, atostogauti gali, bet tik savo lėšomis, nes darbo sutartis būdavo pasirašoma tik dešimčiai mokslo metų mėnesių. Mokslo metams vėl prasidėjus, sutartį pasirašyti reikėdavo iš naujo. Pasak R. Kmitos, dirbdamas visu etatu, jei neturi daktaro laipsnio, gali uždirbti tik šiek tiek daugiau nei 700 Lt.
Darbas jam patiko, tačiau šiemet R. Kmita darbo sutarties su universitetu nebepasirašė. Priimti tokį sprendimą jį paskatino ne netenkinantis atlyginimas – Vilniaus universiteto literatūrologijos doktorantas R. Kmita nutarė visas savo jėgas skirti disertacijos rašymui, tuolab kad doktoranto stipendija yra netgi didesnė už dėstytojo algą.
„Jaunimas, žinoma, nori kvalifikuotų dėstytojų, bet šį darbą gali dirbti tik visiški idealistai, – mano R. Kmita. – Tik iš šalies atrodo, kad tai elitinis darbas ir aukštojo mokslo darbuotojai uždirba gerai.”
Nemenką darbo stažą turinčių bei geras pareigas einančių mokslininkų uždarbiai yra gerokai didesni, neneigia R. Kmita. „Hierarchija yra aiški, jiems yra nenaudinga daryti revoliucijas. Už savo teises daugiau kovoja mokytojai, o aukštųjų mokyklų dėstytojai tyli”, – pastebi jis.
Dėl atlyginimų jaunus specialistus sunku prisivilioti ne tik Klaipėdos universitetui, bet ir Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedrai. Tai mūsų dienraščiui patvirtino kultūros vadybą dėstantis 28-erių Darius Vaičekauskas.
Parodų rūmuose kultūrinių renginių koordinatoriumi dirbantis D. Vaičekauskas sako neįsivaizduojąs, kad dėstymas galėtų tapti pagrindiniu jo darbu. „Už dėstymą gaunu porą šimtų litų per mėnesį. Paskaitų neturiu daug, bet joms ruoštis reikia nemažai. Tai atima daug laiko. Dėstau tik iš idėjos, man tai tiesiog įdomu”, – sakė D. Vaičekauskas.
Atlyginimai didės
Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus pripažįsta, kad nedideli atlyginimai atbaido jaunus specialistus, todėl nukenčia studijų kokybė. Rektorius yra sakęs, kad universiteto dėstytojų algos – kaip Baltarusijoje.
Solidaus amžiaus dėstytojai algas pasididina įvairiais priedais, o štai jaunesnieji patenka į mažiausiai mokamų kategoriją. Teigiama, kad asistentų, kuriais paprastai ir dirba jauni specialistai, atlyginimas dažnai nesiekia nė tūkstančio litų.
Tuo tarpu šalies valdžiai, regis, pagaliau parūpino vargstantys universitetų darbuotojai. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu yra sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išnagrinėti mokslo ir studijų įstaigų dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančius teisės aktus bei parengti jų pakeitimo projektus, kuriuose būtų numatytas minėtų darbuotojų darbo užmokesčio didinimas.
Atlyginimus planuojama didinti vidutiniškai 20 proc. Paskaičiuota, kad 2007 metams tam reikėtų 70,4 mln. Lt. Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją, kad šios lėšos būtų numatytos 2007 m. valstybės biudžeto projekte.
Klaipėdos universiteto dėstytojai pagal amžių
Humanitariniai mokslai: iki 25 metų – 0; nuo 25 iki 34 metų – 35; nuo 35 iki 44 metų – 37; nuo 45 iki 54 metų – 77; nuo 55 iki 64 metų – 65; 65 metų ir vyresnių dėstytojų – 23.
Socialiniai mokslai: iki 25 metų – 0, nuo 25 iki 34 metų – 46; nuo 35 iki 44 metų – 64; nuo 45 iki 54 metų – 80; nuo 55 iki 64 metų – 29; 65 metų ir vyresnių – 15.
Fiziniai mokslai: iki 25 metų – 4; nuo 25 iki 34 metų – 16; nuo 35 iki 44 metų – 7; nuo 45 iki 54 metų – 9; nuo 55 iki 64 metų – 3; 65 metų ir vyresnių – 2.
Biomedicinos mokslai: iki 25 metų – 2; nuo 25 iki 34 metų – 11; nuo 35 iki 44 metų – 21; nuo 45 iki 54 metų – 22; nuo 55 iki 64 metų – 12; 65 metų ir vyresnių – 7.
Technologijos mokslai: iki 25 metų – 4; nuo 25 iki 34 metų – 30; nuo 35 iki 44 metų – 12; nuo 45 iki 54 metų – 22; nuo 55 iki 64 metų – 28; 65 metų ir vyresnių – 21.