Jūrų perkėloje netenkina keičiama tvarka

Tarptautinėje jūrų perkėloje keičiama tvarka papiktino joje dirbančius žmones.

Nuosavu transportu atvykę į darbą įvairių organizacijų atstovai nebegali važiuoti į tarptautinės perkėlos teritoriją. Norint statyti automobilį šalia jos esančioje aikštelėje tenka mokėti po 6 litus už vieną parą.

Tokia tvarka ypač nepalanki bendrovės „DFDS Lisco” keltų įgulų nariams. Redakcija gavo kelto „Lisco Patria” 31 įgulos nario pasirašytą laišką, kur teigiama, kad „susidaro įspūdis, jog KLASCO nori gauti papildomų pajamų savo bei kitų darbuotojų sąskaita”.

Susidariusią situaciją pakomentavo KLASCO generalinį direktorius Valentinas Greičiūnas. Jis teigė, kad KLASCO Jūrų perkėlos terminale šiemet pertvarko transporto eismo schemą pagal Europos šalių Šengeno sutarties reikalavimus. Vienas jų – neleisti individualaus transporto į darbo zonas. Dėl to KLASCO nuo rugsėjo 4 dienos pradėjo riboti automobilių įvažiavimą į uostą.

Statant perkėlą, anot V.Greičiūno, prie vartų nebuvo numatyta transporto stovėjimo vietų. Automobilių grūstys prie pagrindinių įvažiavimo vartų bei teritorijos viduje sukeldavo nesusipratimų, piktino keltų klientus. Ypač terminalo darbą trikdė prie krovos aikštelių ir laivų prieplaukų savaitėms ir net mėnesiams paliekamos individualios mašinos.

Vyriausybė įpareigojo KLASCO, teigė V.Greičiūnas, suderinus su Valstybės sienos apsaugos bei Muitinės tarnybomis, įvykdyti saugumo nurodymus. Kaip įgyvendinti Šengeno reikalavimus, diskutuota daugiau kaip du mėnesius.

Apie numatomas priemones, tarp jų ir nutraukiamą individualaus transporto įvažiavimą į teritoriją, anot V.Greičiūno, buvo informuoti suinteresuotų tarnybų ir uosto organizacijų vadovai.

Jūrų perkėlos apsauga rūpinasi bendrovė „Budrus sakalas”. Ji atsako ir už šalia perkėlos atidarytos 130 vietų mokamos aikštelės naudojimą. KLASCO darbuotojai, kaip teigė V.Greičiūnas, į aikštelę automobilius stato nemokamai, o su „DFDS Lisco” ir kitomis perkėlos teritorijoje veikiančiomis įmonėmis ieškoma tinkamiausio sprendimo.

V.Greičiūnas mano, kad kiekviena organizacija turėtų pasirūpinti darbuotojais pagal galimybes: vežti organizuotai tarnybiniu transportu ar apmokėti individualių automobilių saugojimo paslaugą. Permainomis, pažymėjo KLASCO vadovas, nesiekiama pasipelnyti, jų tikslas – įdiegti tarptautines uostų saugumo normas ir užtikrinti gerą uosto reputaciją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.