Šios ligos skiepai kai kuriose šalyse privalomi įstatymiškai
Brazilija, kur vakar prasidėjo Pasaulio moterų krepšinio čempionatas, priklauso endeminėms teritorijoms – jose geltonojo drugio liga yra dažna. Didelė rizika ja susirgti lankantis neurbanizuotose, miškingose vietovėse (džiunglėse) arba miestuose ligos protrūkių metu.
Sostinėje San Paule, kur jau rungtyniauja kitų čempionate dalyvaujančių šalių krepšininkės, protrūkio šiuo metu nėra. Būtent todėl, kaip aiškino Lietuvos delegacijos atstovai, sportininkės į varžybas išskrido pasiskiepijusios tik nuo gripo.
Neįsileido dėl saugumo
Pagal tarptautines sveikatos taisykles skiepai nuo geltonojo drugio rekomenduojami vykstant į 17 Afrikos ir 10 Centrinės bei Pietų Amerikos šalių, tarp jų ir Braziliją.
Penkiolikoje Afrikos ir vienoje Pietų Amerikos valstybių – Prancūzijos Gvianoje, į kurią per klaidą buvo nuskraidintos Lietuvos krepšininkės, dėl didelės galimybės užsikrėsti šie skiepai yra privalomi. Iš visų atvykstančiųjų, vyresnių kaip vienų metų amžiaus, ten reikalaujama skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato. Taip siekiama apsaugoti keliautojus nuo susirgimo ir apsaugoti kitas šalis nuo šios ligos įvežimo.
Brazilija net ir pasiskiepijusių krepšininkių (tai jos padarė jau Gvianoje, būdamos karantine) į šalį neįsileido, nes imunitetas susiformuoja tik per 10 dienų. Be to, virusinės ligos požymiai atsiranda ne iš karto, todėl užkratą keliautojai nieko neįtardami gali pervežti į kitą šalį ir ten jį platinti.
Tačiau jei lėktuvas neplanuotai leidžiasi į infekcijos židinį, keleiviai turi būti apie tai informuoti. Mūsų krepšininkės apie tai, kad pateko į karantino zoną, sužinojo išlipusios iš lėktuvo.
Uodui neįsakysi
„Labai džiaugiuosi, kad krepšininkių nepraleido. Vieną kartą gal supras, kad reikia pasiskiepyti, kai važiuoji į pavojingas vietoves. Geltonasis drugys priklauso ypač sunkių infekcinių ligų grupei”, – teigė Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas profesorius Alvydas Laiškonis.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus gydytoja epidemiologė Irena Bulsienė teigė, kad endemijos teritorijų didmiesčiuose susidurti su geltonojo drugio nešiotoju uodu tikimybė yra mažesnė nei džiunglėse, bet ji išlieka.
„Kur yra balutė, tai yra drėgmės, ten gali būti ir uodų. O jie ir platina šią ligą. Todėl negalima kategoriškai teigti, kad didmiestyje negalima užsikrėsti geltonuoju drugiu. Uodui neįsakysi, kad skraidytų tik už miesto”, – sakė I.Bulsienė.
Pasak jos, nemažai kauniečių, vykstančių į tą pačią Braziliją, Venesuelą, Afrikos šalis, skiepijasi nuo geltonojo drugio.
„Tai priklauso nuo žmogaus požiūrio į savo sveikatą. Šie skiepai visai neskausmingi, iki šiol niekam jokių šalutinių reiškinių nebuvo, bet kam gi patinka būti badomam? Pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito skiepijasi gana mažai žmonių, nors sergamumo šia liga situacija Lietuvoje nėra labai palanki”, – sakė I.Bulsienė.
Tačiau neatmetama galimybė, kad sportininkėms po vakcinacijos galėtų atsirasti šalutinių reakcijų – pasitaiko karščiavimų, gripoidinių reiškinių, kurie būtų trukdę rengtis varžyboms.
Nėra specifinio gydymo
Profesorius A.Laiškonis teigė, kad geltonąjį drugį gali pernešti ne tik juo užsikrėtę uodai, bet ir žmonės, beždžionės. Ligos inkubacinis periodas – 3-6 dienos.
Ligos pradžia primena gripą: imama karščiuoti, prasideda raumenų skausmai, parausta veido ir kaklo oda. Po paros dviejų ligonio būklė pagerėja, atslūgsta karštis. Vėliau pradedama kraujuoti iš nosies, žarnyno, skrandžio, atsiranda gelta.
„Nėra jokio specifinio gydymo, tiktai ligonio būklę pagerinantys vaistai bei simptominis gydymas”, – sakė A.Laiškonis. Pasak jo, miršta 5-10 procentų geltonuoju drugiu susirgusių žmonių.
Skiepijosi sunkumų kilnotojai
I.Bulsienės teigimu, per sezoną nuo geltonojo drugio pasiskiepyti į Kauno visuomenės sveikatos centro skiepų kabinetą vidutiniškai užsuka apie 15-20 žmonių. Užpernai buvo atėję į varžybas Afrikoje vykę sunkumų kilnotojai. Vakcinos kaina – apie 60 litų. Imunitetas susiformuoja dešimčiai metų. Jaunesni kaip 9 mėnesių kūdikiai, nėščios moterys neskiepijami.
I.Bulsienės žiniomis, į Lietuvą geltonojo drugio virusas kol kas dar nebuvo įvežtas. „Neaišku, ar mūsų uodai jį galėtų platinti. Tačiau jei kas nors parvežtų maliariją, būtų baisu. Pas mus apstu maliarinių uodų”, – sakė gydytoja.
Iki šiol Lietuvoje yra buvę gripo epidemijų, hepatitų B, C ir per maistą plintančių ligų – hepatito A, trichineliozės, salmoneliozės protrūkių.
Lietuva sertifikatų nereikalauja
Kai kuriose kitose pasaulio šalyse tokio sertifikato reikalaujama tik iš atvykstančiųjų iš infekuotų teritorijų ir keliavusiųjų tranzitu per jas. Dauguma tokių šalių naudojasi Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtu geltonojo drugio endeminių teritorijų sąrašu, kitos yra sudariusios savo teritorijose naudojamus ir nuolat papildomus infekuotų šalių sąrašus ir išvykstantiesiems į jas rekomenduojamus ar būtinus skiepus bei maliarijos profilaktiką.
Pasienio kontrolės tarnybos punkto Vilniaus oro uoste darbuotoja sakė tikrinanti tik pasus ir niekuomet nėra girdėjusi, kad iš tam tikrų šalių atvykstančiųjų į Lietuvą būtų reikalaujama skiepų sertifikatų.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro, pavaldaus Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai, direktoriaus pavaduotoja imunoprofilaktikai Nerija Kuprevičienė teigė, kad įvažiuojantiems į mūsų šalį žmonėms jokių sertifikatų nereikia. „Lietuvoje plisti geltonajam drugiui nėra jokių galimybių”, – teigė N.Kuprevičienė.