Prekybininkai sutartinai nušvilpė Seimo Ekonomikos komiteto narės Birutės Vėsaitės siūlymą drausti didžiųjų prekybos centrų darbuotojams dirbti per šešias valstybinių švenčių dienas
Trečius metus parlamentarai, ministerijų atstovai, darbuotojų konfederacijų nariai mėgina įtikinti prekybininkus, kad šie pardavėjams duotų daugiau poilsio dienų. Kol kas darbuotojų argumentų, jog jie nori švęsti drauge su visa tauta, nepaisoma. Verslininkai atkerta, kad šalies biudžetas neteks nemenkų pajamų, jeigu kuris nors prekybos tinklas nedirbs bent vieną dieną.
Seimo narė Vėsaitė vakar išsakė siūlymus, kuriuos įgyvendinus didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai drauge su kitais šalies gyventojais galėtų švęsti sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją, Velykų ir Kalėdų pirmąsias dienas. Tiesa, politikė nelinkusi uždrausti dirbti mažoms maisto parduotuvėms. Jos siūlomos Darbo kodekso pataisos taikomos tik stambiesiems prekybos tinklams.
Kaip parlamentarė sakė BNS, įgyvendinus šiuos pasiūlymus, šalies gyventojai be duonos tikrai neliktų. „Tegul mažos parduotuvės dirba. Svarbu, kad „maksimos” nedirbtų – pardavėjai taip pat žmonės, jie irgi nori švęsti”, – kalbėjo Vėsaitė.
Stoja piestu
Seimo narės siūlomas Darbo kodekso pataisas verslininkai sutiko priešiškai. „VP Market” generalinis direktorius Gintaras Marcinkevičius sakė, jog laikysis Darbo kodekso pakeitimų, jei tik jie bus priimti, tačiau, jo vertinimu, šis Vėsaitės siūlymas yra populistinis ir nukreiptas prieš Lietuvos gyventojus, kurie būtent tokiomis dienomis skiria daugiau laiko apsipirkti.
„Būkime realistai, tai turės įtakos šalies ekonomikai, sumažins bendrąjį vidaus produktą, atsilieps vartojimui, algoms. Mums dar 10-15 metų reikia dėti nemažai pastangų, kad Lietuva taptų ES vidutinioke. Reikėtų siūlyti, kaip kelti šalies ekonomikos lygį, sumažinti infliaciją, stabdyti emigraciją, didinti vartojimą ir panašiai. Nedirbti ir uždrausti yra lengviausia”, – komentavo Marcinkevičius.
Jo teigimu, kai ateis laikas, darbo ar nedarbo dienas rinka sureguliuos pati.
Įžvelgia protegavimą
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva” generalinis direktorius Paulo Peereboomas svarstė, ar Seimo narės siūlomos Darbo kodekso pataisos nereikėtų vertinti kaip smulkiųjų mažmenininkų protegavimo. „Kodėl kalbama apie apribojimų taikymą didiesiems prekybos centrams? Be to, yra daugybė kitų verslo sektorių – kino teatrai, kavinės ar restoranai, kurių ši siūloma pataisa neliečia. Keistai atrodo ir valstybės noras reguliuoti pirkėjų teisę pasirinkti. Jei įstatymo pataisa bus priimta, finansiniams rezultatams tai didelės įtakos neturės, pirkėjų srautai pasiskirstys po kitas dienas, tačiau tai tikrai turės įtakos pirkėjų pasirinkimo laisvei. Juo labiau kad viešai buvo publikuojamos įvairios apklausos, kurių duomenys skelbė, kad dauguma pirkėjų nenorėtų, jog švenčių dienomis prekybos centrai būtų uždaryti”, – kalbėjo Peereboomas. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurie darbuotojai, tarkime, studentai, kaip tik renkasi darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Kentės pirkėjai
Aidas Mackevičius, prekybos tinklo „Iki” generalinis direktorius, teigė, kad Vakarų šalys, kuriose buvo draudžiamas darbas poilsio ir švenčių dienomis, mėgina grįžti prie liberalesnių taisyklių. „Lietuvos pavyzdys diskutuotinas: jei šalyje skelbiamas nedarbas, darbuotojai gali rinktis, kur jiems dirbti. Jei dirba prekybos centre, tikėtina, kad siūlomos darbo sąlygos tenkina. Galiausiai net ir šešioms dienoms per metus nutraukti darbą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti – tai gali išderinti logistiką, prekybą ir gamybą”, – sakė Mackevičius.
Tačiau, jo manymu, tokie pakeitimai prasčiausią poveikį turėtų pirkėjams. Mat, pašnekovo teigimu, pasikeitus vartojimo įpročiams reta šeimininkė prieš šventes valandų valandas stovi prie viryklės – kur kas dažniau patiekalus šventės dieną įsigyja prekybos vietose.
Siūlo kompromisą
Nors verslininkai neigiamai vertina Seimo narės siūlymą, pardavėjai Vėsaitės iniciatyvą sveikina. „Kodėl pardavėjai neturi švęsti, – klausė Regina Vaičiulionytė, Lietuvos komercijos ir kooperacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. – Žinoma, už darbą švenčių dienomis mokamas dvigubas atlyginimas, tačiau kai pardavėjų alga maža, gaunami papildomi 20-30 litų noro dirbti per šventes nedidina. Juk nekalbame apie nedarbą poilsio dienomis, neprašome ir papildomų vienuolikos švenčių dienų, kurias turi visas valstybines šventes švenčiantys šalies gyventojai – pakaktų bent šešių”.
Vaičiulionytė siūlo didžiųjų prekybos tinklų atstovams susitarti. „Tegul per vieną valstybinę šventę nedirba vieno prekybos tinklo parduotuvės, per kitą – kito. Juk nebūtina uždaryti visas prekybos tinklų parduotuves. Tačiau jei taip ir nutiktų, be duonos tikrai neliktume – didžiojo pirkėjų srauto sulaukiame prieš šventes, o švenčių dienomis jų apsilanko palyginti nedaug”, – sakė pašnekovė.