Pastaruoju metu dėl JAV sukauptų naftos atsargų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje pinga benzinas, tačiau ateityje dabartinės jo kainos tikėtis nevertėtų. Ekspertai sako, kad degalų importuotojai ir prekybininkai neretai spekuliuoja benzino ir dyzelino kainų pokyčiais.
Lietuvoje benzino kainos mažėja, nes naftos kainos pasaulyje pirmą kartą per trejus metus ženkliai krenta šeštą dieną iš eilės, ir per šį laikotarpį nusileido jau 6,5 procento.
Kas sudaro kainą?
Didmeninė benzino kaina susideda iš trijų komponentų: bazinės benzino kainos, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių.
Akcizas yra absoliutus dydis tonai. Anot įmonių, prekiaujančių benzinu, šiuo metu už toną benzino „Mažeikių nafta” iš įmonių surenka 1318 litų mokesčio, kuris pervedamas valstybei. Už dyzeliną mokamas 1002 litų akcizo mokestis. Tai reiškia, kad už vieną litrą benzino vartotojas valstybei sumoka 1,01 lito mokestį, už dyzeliną – 0,81 lito.
Koncernas „Mažeikių nafta” (MN) didmeninę populiariausio benzino kainą vakar sumažino centu – iki 2,62 lito, dyzelino 2 centais – iki 2,70 lito. Į didmeninę MN kainą jau yra įtrauktas akcizo mokestis.
„Lukoil” populiariausią benziną degalinėse Vilniuje vakar pardavė po 3,01 lito, dyzeliną – po 3,03 lito. „Statoil” degalinėse, esančiose sostinėje, 95 markės benzinas vakar kainavo 3,04 lito, dyzelinas – 3,06 lito. Mažmeninę kainą sudaro bazinė benzino kaina (vidutiniškai apie 46 proc.), akcizas ir PVM mokestis (apie 48,5 proc.) bei degalinių veiklos marža (5,5 proc.).
„Lukoil Baltija” generalinio direktoriaus pavaduotojas mažmeninei prekybai Romas Turlinskas sako, kad degalų kainos nuo degalų pardavėjų beveik nepriklauso – labiausiai jas lemia bendros tendencijos pasaulinėse naftos rinkose. Anot jo, iš mažiau nei 6 proc. uždarbio dengiamos logistikos, degalinės išlaidos, biuro sąnaudos ir visos kitos būtiniausios išlaidos.
Globalizacijos įtaka
MN bazinė benzino kaina yra susieta su tarptautinės energetikos agentūros „Platts” skelbiama benzino kaina Vakarų Europoje, nes Lietuvos įmonė perka naftą pagal Vakarų Europos kainas, taip pat pagal šias kainas parduoda visus naftos produktus.
Rinkos ekspertų teigimu, MN skaičiuoja Roterdamo uosto paslaugas, laivo paslaugas iki gavėjo ir taip reguliuoja kainas. Jos visada būna tokios, kad plukdyti naftos neapsimoka, visada vertingiau ją pirkti iš MN. Šioji orientuojasi į pastarųjų 3 dienų vidurkio kainas. MN specialistų teigimu, minint Roterdamo uostą Nyderlanduose iš tiesų kalbama apie sąvoką ARA, apibūdinančią tris Europos uostus: Amsterdamą, Roterdamą ir Antverpeną. Juose perkraunami didžiausi naftos, benzino ir dyzelino kiekiai. Jau daugelį metų Europoje dirbančios naftos perdirbimo įmonės nustato savo kainas pagal esančias šiuose trijuose uostuose (šias kainas ir skelbia agentūra „Platts”).
Didmeninę „Mažeikių naftos” kainą sudaro praėjusių 10 dienų kainų Roterdame vidurkis + akcizas + 18 proc. PVM nuo kainos ir akcizų sumos. Būtent dėl aukštų akcizų benzino ir dyzelino mažmeninės kainos Europoje yra didesnės nei JAV.
Naftos ir naftos produktų verslo valiuta yra JAV doleris, todėl nustatant 10 dienų vidurkį taip pat naudojamasi 10 praėjusių dienų Lietuvos lito ir JAV dolerio kursų vidurkiu. Šių kursų svyravimas taip pat turi įtakos „Mažeikių naftos” pardavimo kainoms.
Benziną gerokai atpigino ir JAV sukauptos naftos atsargos. JAV energetikos departamento skaičiavimais, nuo rugpjūčio 26 iki rugsėjo 1 dienos šalies komercinės benzino atsargos 4,2 proc. viršijo pastarųjų penkerių metų vidurkį.
Akcizas greitai didės
Rinkos ekspertų teigimu, benzino ir kitų naftos produktų akcizai ateityje dar kils, nes šiuo metu Lietuva iš ES turi išsiderėjusi pereinamąjį laikotarpį, iki kurio pabaigos 2008 metais Lietuvos degalų akcizų lygis turi pasiekti ES minimalų lygį. Anot ekspertų, jei Lietuva ketina įsivesti eurą 2010 metais, degalų akcizą didinti būtų logiška nuo kitų metų pradžios. Specialistų vertinimu, akcizas maksimaliai galėtų didėti tik apie 0,15 – 0,17 lito už litrą.
Brangina paslaugas
Logistikos bendrovės „Vingės terminalas” rinkodaros vadovas Dalius Mikalajūnas sako, kad vyraujant didelei konkurencijai ir ilgalaikiams susitarimams jų bendrovė negali iš karto koreguoti savo paslaugų kainų, krentant ar kylant benzino kainoms.
„Stebime pusmečio tendencijas, nes sutartys su klientais yra ilgalaikės, jas keisti ne visada taip paprasta, argumentuojant kainos kilimu. Benzino brangimo sąnaudos dažniausiai dengiamos iš savo maržos, nes tai dažniausiai sunkiai prognozuojama”, – aiškino Mikalajūnas.
Brangstantys degalai brangina ir maisto produktus. „Žemaitijos pieno” atstovų teigimu, nuo šių metų gegužės iki rugpjūčio 0,5 litro šios įmonės pieno pabrango 5 procentais. Produkcijos brangimui įtakos turėjo šiais metais 29 proc. pabrangusios dujos. Anot bendrovės atstovų, brangstantys degalai sunkina įmonės veiklą tuomet, kai reikia iš įvairiose vietose įsikūrusių smulkiųjų ūkininkų surinkti pieną. Brangstant benzinui skirtumą tenka dengti iš savo maržos.