„AgroBalt 2006” aukso medalis – Šalnai ir Krosnai iš „Atžalyno”

Parodoje dalyvavo pirmąkart
Praėjusį savaitgalį Šiauliuose baigėsi 15-oji tarptautinė specializuota žemės ūkio, maisto pramonės ir pakuočių paroda „AgroBalt 2006”. Į atidarymą buvo atvykusios delegacijos iš Austrijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Kinijos, Kipro, Kazachstano, Turkijos, Slovakijos, Ukrainos, Rusijos, Vengrijos.
Žemės ūkio techniką, produkciją, žemės gėrybes, gyvulius eksponavo beveik 300 dalyvių iš 16-os valstybių.
Tarptautinėje parodoje „AgroBalt 2006” pirmąkart dalyvauti nusprendė Alytaus rajone veikianti žemės ūkio bendrovė „Atžalynas”. Kaip „Alytaus naujienoms” sakė jos pirmininkas Algis Žėkas, ilgai svarstyta, ar pasirodyti parodoje. Pasitarus su bendrovės specialistais, Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriumi Česlovu Jukna, padėjusiu bendrovei įsigyti limuzinų veislės mėsinių galvijų, nutarta rengtis parodai.
Iš 240 limuzinų bandos išrinktas bulius Urbino ir dvi telyčios Šalna bei Krosna. Gyvuliai pargabenti iš laukų ir imti puošti. „Vos ne „Grožio fabrikas” jiems buvo surengtas. Limuzinai prausti, šukuoti, tepti aliejais. Kiek daug mes su jais dirbome, net sunku papasakoti”, – šypsodamasis prisiminė A.Žėkas.
Urbino, Šalnai ir Krosnai į Šiaulius nugabenti buvo pasamdytas specialus transportas. Juos lydėjo pats bendrovės pirmininkas, fermos vedėja Albina Zubrienė, veterinarijos gydytojas Sigitas Jusas ir parodoje gyvulius prižiūrėję darbininkai.
„Mes labai bijojome, kad limuzinai parodoje nesibaidytų žmonių, nes lankytojų buvo tikrai daug. Galvijus norėjo paglostyti ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Stebėjausi, tačiau gyvuliai buvo palyginti ramūs”, – pasakojo A.Žėkas.
„Atžalyno” pirmininkas sakė, kad tokių didelių apdovanojimų, kuriuos pavyko pasiekti „AgroBalt 2006”, nesitikėta. Jam, kaip bendrovės vadovui, ir pačiai bendrovei įteiktos Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Žemės ūkio ministerijos padėkos už pasirengimą ir dalyvavimą šioje parodoje.
Svariausio renginio organizatorių – Žemės ūkio ministerijos, Vokietijos IFWexpo Nacionalinės ir tarptautinės mėsos ir maisto pramonės instituto Heidelberg GmbH – apdovanojimo sulaukė „Atžalyne” išveistos dvejų metų limuzinų telyčios Šalna ir Krosna. Už jas bendrovės pirmininkui įteiktas aukso medalis.
Iš viso „AgroBalt 2006” išdalyti 8 aukso medaliai, 2 – už eksponuotus gyvulius. Be „Atžalyno”, vieną aukso medalį gavo žirgų veisėjai.

Limuzinai atsirado prieš dvejus metus

A.Žėkas įsitikinęs, kad specializuotoje tarptautinėje parodoje eksponuoti bendrovės limuzinai galėtų konkuruoti ir su kitose Europos Sąjungos valstybėse auginamais šios veislės gyvuliais.
„Atžalynas” iš Prancūzijos, Belgijos ir Olandijos ūkininkų 110 limuzinų veislės mėsinių telyčių ir 4 veislinius bulius įsigijo 2004-ųjų rugsėjo-gruodžio mėnesiais. Gyvuliai su pargabenimu kainavo apie 1 mln. litų. Laikantis nustatytos tvarkos, pusė sumos bendrovei buvo kompensuota iš valstybės biudžeto, kitą pusę bendrovė sumokėjo paėmusi paskolą. Tuomet vienas limuzinas „Atžalynui” atsiėjo veik 8 tūkst. litų. Pastaruoju metu A.Žėką pasiekė informacija, kad kitur Europos Sąjungoje limuzinų bulius buvo parduotas net už 50 tūkst. eurų.
„Šios veislės gyvuliai labai paklausūs ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje, ypač Rusijoje. Tačiau kol kas mes limuzinų beveik neparduodame. Šį rudenį planuojame parduoti apie 25-ias veislines dvimetes telyčias. Apskritai iš limuzinų pelno gali tikėtis ketvirtais penktais jų auginimo metais”, – pasakojo A.Žėkas, kurio vadovaujamoje bendrovėje auga didžiausia veislinių limuzinų banda šalyje.
Įsigyti šiuos gyvulius „Atžalynas” nusprendė ketindamas plėtoti mėsinę galvijininkystę, pajutęs galvijų mėsos paklausą rinkoje.

Limuzinų valdos -Krosnoje

Šiandien Alytaus rajone veikianti stambiausia žemės ūkio bendrovė, kurios apyvarta per metus siekia apie 4 mln. litų, dirba daugiau kaip 2 tūkst. hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės. Agronomo išsilavinimą turintis bendrovės vadovas daug dėmesio ilgai skyrė augalininkystei. Čia auginami žieminiai ir vasariniai kviečiai, miežiai, rapsai, kukurūzai, cukriniai runkeliai, taip pat netradicinės kultūros – kmynai, pupos, žirniai, lubinai.
Dėl praėjusios žiemos šalnų ir liepos karščių bendrovėje pirmąkart po daugelio metų skaičiuojami didesni nei 500 tūkst. litų nuostoliai. „Metus tikriausiai baigsime nuostolingai. Kartais tikrai norisi mesti tą žemės ūkį ir atsipūsti. Bet kitądien persigalvoji”, – mintimis dalijosi A.Žėkas, stambiausias vadovaujamos žemės ūkio bendrovės akcininkas.
Kartu su bendrovės vadovu pas limuzinus ir Verebiejuose laikomų melžiamų karvių bandą mus lydėjusi „Atžalyno” fermos vedėja A.Zubrienė prasitarė, kad pastaruoju metu pirmininkas pradėjo ypač domėtis gyvulininkyste. Verebiejuose nupirktos dvi buvusio kolūkio fermos 150-čiai Lietuvos juodmargių ir holšteinų veislių karvėms. Fermos vedėjai ir darbininkams įrengtos poilsio patalpos ne prastesnės nei šiuolaikiškose įmonėse – yra odiniai minkštasuoliai, persirengimo kambariai, dušai. Vedėjos kabinete sumontuotas net židinys, ant jos stalo – kompiuteris, kuriame pamatysi visų karvių laktacijos istorijas, kiekvieno melžimo primilžius.
Gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą – 1 mln. 300 tūkst. litų, – didžioji dalis jos panaudota pieno fermų moderniai melžimo įrangai įsigyti.
Limuzinams kaimyniniame Lazdijų rajone, Krosnoje, nupirktas ir įrengtas atskiras tvartas, nuomojama žemė ganykloms. Pats pirmininkas žavisi limuzinų ganyklomis netoli Krosnos – kloniai, kalvelės, jose besiganantys žalos į gelsvumą spalvos limuzinai atrodo kaip Šveicarijoje. Fermos vedėją ir bendrovės vadovą gyvuliai pažįsta iš tolo. A.Žėkas dabar pas juos visada atvyksta prisilaužęs kukurūzų burbuolių, ir jas augintiniai iš bendrovės vadovo rankų tiesiog pešte peša, nors ir pievose žolės dabar jiems netrūksta.
Limuzinų veislės galvijai ėda visas žoles, nepalieka jų pakrūmėse, sušlamščia net krūmokšnius. Vasarą jiems tokios ganiavos užtenka, žiemą reikia šiaudų, gero siloso arba šienainio. „Su jais būna ir visokių pokštų. Vienąkart ganykloje pasigedome veršelio, visas pievas, pamiškes išieškojome, o tas kelis kilometrus per mišką parėjo į tvartą. Pernai vėlyvą rudenį dvi telyčios pabėgo į mišką, vieną suradome tik gruodį”, – pasakojo A.Žėkas.
„Atžalyno” pirmininkas tvirtino įkvėpimą toliau vadovauti bendrovei, dėl jos stengtis gaunąs iš sąžiningai, su entuziazmu bendrovėje dirbančių žmonių. Tokių iš 70-ies yra nemažai. „Juk dabar kaime, kaip ir mieste, sunku rasti gerų darbininkų. Atsiranda nemažai norinčiųjų gauti tik gerą atlyginimą, o darbas – paskutinėje vietoje”, – sakė nuo pat bendrovės įsikūrimo, 1993 metų, jai vadovaujantis A.Žėkas.