Jau neabejojama, kad kolektyvinių sodų ateitis – gyvenamieji kvartaliukai, tačiau kol kas užsimojusiesiems ten išsikelti legaliai pasistatyti gyvenamojo namo gali ir nepavykti.
Tokios statybos dažnai negalimos pačiame uostamiestyje esančiose sodų bendrijose. Tiesa, paskutiniuoju metu galimybe apsigyventi soduose besidomintiems klaipėdiečiams teko išgirsti ir tokių kalbų, jog sprendimą nebeleisti soduose statyti gyvenamųjų namų neseniai priėmė Klaipėdos rajono taryba.
Vis dėlto, anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, tokie gandai – tik interpretacijos iš maždaug prieš porą mėnesių surengto susitikimo su sodų bendrijų pirmininkais.
Prašo tvarkytis bendrai
Pasak V. Vytienės, Klaipėdos rajono taryba jokio tokias statybas draudžiančio sprendimo nėra priėmusi, nes tai prieštarautų sodininkų bendrijų įstatymui.
Susitikimas su bendrijų pirmininkais buvęs surengtas todėl, kad gyvenamoji statyba soduose tampa masinis reiškinys, ir iškyla įvairių infrastruktūros problemų. Pirmininkų buvo paprašyta žemės pritrūkusiems sodininkams nebeleisti prisijungti laisvų gabaliukų, kažkada numatytų infrastruktūrai – transformatorinėms, administracinėms patalpoms ir pan.
„Bendrijų pirmininkai ir valdyba gana drąsiai, neprieštaraudami leidžia, kad sklypelius sodininkai prisijungtų, tačiau reikėtų žiūrėti į ūkį – ar bus vietos transformatorinėms ir bendriems gręžiniams. Be to, statybų klausimus išskirtinai turėtų spręsti susirinkimas, o ne jie vieni”, – sakė V. Vytienė.
Klaipėdos rajono valdžia yra išsakiusi norą, kad gręžiniai ir vandenvalos įrenginiai būtų įrenginėjami ne kiekviename sklype, o būtų bandoma tvarkytis centralizuotai: laisvuose sklypeliuose daromi bendri visiems vandens valymo įrenginiai, gręžiniai ir pan. Priminta ir tai, kad bendrijoms nebeužteks ir elektros.
Pasak V. Vytienės, per mėnesį projektavimo sąlygų sąvadas išduodamas maždaug 10 sodų sklypų. Ypač aktyvi gyvenamoji statyba yra Dituvos, „Minijos”, „Pakrantės” sodų bendrijose, tačiau patrauklios ir kitų bendrijų – iš viso rajone jų yra 36 – žemės.
Kartais nusivilia
„Rajone paprasčiau – tinklų nėra, o mieste pagal reikalavimus būtina prisijungti prie bendrų kanalizacijos ir vandentiekio tinklų, todėl statybos soduose vyksta tik arčiau Liepojos plento ir Kretingos gatvės, kur galima jungtis prie šių gatvių tinklų”, – sakė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Dainora Bernotavičienė.
Nors kol kas dalyje „Baltijos”, „Draugystės”, „Aušros” sodų bendrijų sklypų galima statytis tik ne didesnius nei 80 kvadratinių metrų ploto sodo, o ne gyvenamuosius namelius, ateityje reikalai turėtų pasikeisti.
„Sodų ateitis – kvartaliukai. Žemės kainos didelės, į daržą juk šitiek neinvestuosi, todėl sodų turbūt nebeturėsime. Tinklai soduose ateityje bus, projektai daromi, tik reikia išlaukti”, – sakė D. Bernotavičienė.
Uostamiesčio Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Genovaitės Kazlauskienės teigimu, projektavimo sąlygų sąvadai jau išduodami gyvenamosioms statyboms Tauralaukio bendrijoje „Tauras”, nes čia suprojektuoti tinklai.
Pasak G. Kazlauskienės, prieš pirkdami sklypą soduose norintieji statytis namą turėtų susižinoti, ar tai bus galima daryti – kartais pasitaiko ir nusivylimų.
Tiesa, pasitaiko, jog iškart sunku atsakyti, ar sklype bus galima jungtis prie tinklų. Problemiškesnių sklypų savininkai tokiu atveju kartais rengia detaliuosius planus, ir su vandentiekininkais bei kitais specialistais nagrinėjamos prisijungimo galimybės.
Paverčia gyvenamaisiais
Pasak sodų bendrijos „Dituva” pirmininko Vytauto Gedvilos, statyti namus čia leidžiama, tačiau neturima užtektinai elektros pajėgumų, todėl siūloma susimokėti už galingumą – kaupiami pinigai pastotei.
V. Gedvila pastebi, kad dažniausiai žmonės statosi sodo namelius, o paskui juos paverčia gyvenamaisiais. Gyvenamosiomis patalpomis verčiami ir ūkiniai pastatai. Taip pat atsirado statybomis užsiimančių įmonių – nuperka sklypą, pastato namą, jį parduoda, tada vėl stato kitame sklype. Anot pirmininko, savo lėšomis statančiųjų yra mažiau.
„Dabar tokia tendencija – jaunos šeimos ima paskolas ir keliasi į sodus”, – sakė jis.
Uostamiestyje esančios sodų bendrijos „Draugystė” laikinai einančio pirmininko pareigas Vlado Mockaus teigimu, žmonės gyvenamąjį namą pasistato ir nelegaliai, jeigu kaimynai neskundžia, yra ir tokių, kurie moka baudas. Dažniausiai pasistatomas 80 kvadratinių metrų ploto namukas, kurio dar nereikia jungti prie tinklų, o ateityje tikimasi jį išplėsti.
„Būna, kad pirkdami sklypą žmonės visko nežino, ir paskui būna nusivylę”, – sakė V. Mockus, pridurdamas, jog vis dėlto ateityje šiuose soduose visos komunikacijos turėtų būti.
Anot D. Bernotavičienės, už savavaliavimą baudžiama įspėjimu arba pinigine bauda nuo 1 000 litų.
Už arą – dešimtys tūkstančių
Nekilnojamojo turto agentūros „Vilegra” vadovo Aivaro Rancevo teigimu, prekyba nekilnojamuoju turtu soduose yra tokia pat aktyvi kaip ir kitur, o šiltuoju metų laiku sodai apskritai ima labiau „judėti”. Anot jo, sodų bendrijų žemės sklypų kainos kyla taip pat, kaip ir kitur – per paskutiniuosius metus, ko gero, padvigubėjo.
„Sodo sklypelis kainavo apie 20, o dabar – 30-40 tūkstančių litų, gražesnėje vietoje ir brangiau. Kaina priklauso nuo vietos, nes ne visur išduodami leidimai statyti gyvenamiesiems namams. Būna, kad apsirinka – nusiperka, o statyti negali”, – pastebi A. Rancevas.
Kaina už vieną mieste, geroje vietoje, šalia kelio, esančio sklypo arą gali siekti ir apie 40 tūkst. litų.
„Už šešių arų sklypą yra prašę ir 300 tūkstančių litų – čia už tokį, kuriame galima gyvenamoji statyba. Mažasis Kaimelis visada buvo patrauklus”, – sakė A. Rancevas.
Aktyviausiai prekiaujama Šernų, Dituvos, „Tauro” ir Mažajame Kaimelyje įsikūrusių bendrijų sklypais ir namais.
Nekilnojamojo turto agentūros „Termionas” atstovai pastebi, kad sodai buvo ypač pabrangę prieš planuotą euro įvedimą, tačiau dabar kainos nebekyla ir gal net nežymiai krenta. Už gyvenamuosius namus Mažajame Kaimelyje yra prašyta 600 tūkst. ir netgi per 800 tūkst. litų.
Šernuose ar Dituvoje namuką galima įsigyti už 200-350 tūkst. litų – priklauso nuo to, kaip ir iš ko jis pastatytas, kaip apšiltintas. Žemės sklypai Dituvoje kainuoja apie 40-50 tūkst. litų, o kitose maždaug 20-25 kilometrų nuo miesto nutolusiose bendrijose 6 arų žemės gabaliuką galima nusipirkti ir už 20-30 tūkstančių.
„Soduose žemė pigesnė. Atvažiuoja užsieniečiai, iškart perka po kelis sklypus – vis tiek Dituva bus mažas miestelis prie Klaipėdos”, – sakė „Termiono” atstovai.