Šiemet Šiauliuose įvykusi tarptautinė specializuota žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2006″ prioritetą teikė žemės ūkio, žuvininkystės technologinių naujovių ir kaimo regionų tolygios plėtros priemonių pristatymui. Akcentuodama tai, kad narytė Europos Sąjungoje Lietuvos kaimui reiškia naujų galimybių ir iššūkių metą, parodos metu Žemės ūkio ministerija Šiaulių, Tauragės apskričių žiniasklaidos atstovams ir kitiems socialiniams partneriams surengė seminarą ,,ES parama Lietuvos kaimui: dabartis ir ateitis”.
Kaimo plėtros 2004–2006 m. planas (KPP) laikomas viena iš svarbiausių Europos Sąjungos programų, reglamentuojančių finansinės paramos teikimą kaimo plėtrai ir žemės ūkiui. Ūkininkams parama skiriama pagal 6 KPP priemones, kurių dėka modernizuojami ūkiai, žemės ūkio paskirties žemė apželdinama mišku, skatinamas ekologinis ūkininkavimas, siekiama gerinti ūkininkų amžiaus struktūrą. KPP biudžete trejiems metams numatyta 1,63 mlrd. litų parama.
Iš viso nuo 2004 m. pagal KPP priemones pateikta 364 340 paraiškų. Pagal pačią populiariausią priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimai” gauta 330 360 paraiškų, „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas” – 20 150, „Agrarinė aplinkosauga” – 3 891, „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” – 738, „Parama pusiau natūriniams ūkima” – 3 195, „Standartų laikymasis” – 5 997. Lėšų poreikis pagal priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais” viršijo lūkesčius, o kai kurioms kitoms priemonėms paraiškų nepateikta tiek, kiek yra skirta pinigų, todėl Žemės ūkio ministerija iki 2006 m. pabaigos planuoja perskirstyti lėšas tarp priemonių. Norintys apsodinti žemę mišku dėl paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos dar gali kreiptis iki pat metų pabaigos – paraiškos pagal priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” priimamos iki gruodžio 22 d.
Seminare pabrėžta, kad ES struktūrinių fondų parama pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones padeda gerinti ūkių struktūrą, įvairinti žemės ūkio veiklą, modernizuoti įmones, laivyną, sudaro sąlygas privačių miškų ir kaimo vietovių plėtrai. Įgyvendinant BPD priemones, siekiama sukurti į rinką orientuotą konkurencingą žemės ūkį, skatinti kaimo turizmo ir amatų veiklą, gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, mažinti nedarbo lygį, ugdyti kaimo gyventojų gebėjimus. Šiam BPD prioritetui 2004–2006 m. skirta apie 662 mln. litų.
Per trejus metus iš viso priimtos ir užregistruotos 2259 paraiškos BDP paramai gauti. Bendra prašoma suma siekia 939,664 tūkst. litų. Jau įvertintos 1 984 paraiškos, patvirtinti 1 726 projektai, pasirašytos 1 555 sutartys už 512,7 mln. litų. Daugiausia projektų įgyvendinta pagal priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” ir „Investicijos į žemės ūkio valdas”. Pastebėta, kad daugiausia struktūrinių fondų lėšų skirta geriausias žemes ir didžiausią teritoriją turintiems Kauno, Šiaulių, Panevėžio regionams. Mažiau palankių ūkininkauti vietovių, ypač Utenos regiono, gyventojai pateikė gerokai mažiau investicinių projektų, tačiau čia labiau norėta plėtoti kaimo turizmo veiklą.
Seminare informuota, kad iki š.m. rugsėjo 28 d. teberenkamos paraiškos paramai gauti pagal BPD priemonę „Leader” priemonės veiklos srities „Įgūdžių įgijimas” sektorių „Techninė parama strategijų tobulinimui”, o iki rugsėjo 29 d. – pagal veiklą „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui”. Paraiškas planuojama įvertinti iki lapkričio mėnesio pabaigos, o sutartis su pareiškėjais pasirašyti iki šių metų pabaigos.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Jurgitos Stakėnienės, patirtis administruojant 2004–2006 m. KPP ir BPD buvo panaudota kartu su socialiniais partneriais kuriant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimą ir kuriant naują Europos žemės ūkio modelį, ateinančius septynerius metus bus vienas fondas – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, vienas reglamentas, viena programa, viena valdymo sistema, todėl lėšų administravimo tvarka ir paraiškų teikimas bus gerokai paprastesni.
Kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje nubrėžtos keturios strateginės kryptys: I – žemės, maisto ūkio ir miškų sektorių konkurencingumo didinimas, II – aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, III – gyvenimo kokybės gerinimas ir ekonominės veiklos įvairinimas kaime, IV – Leader iniciatyva, skirta kaimo gyventojų iniciatyvos skatinimui, partnerystės ir bendruomeniškumo ugdymui. Pirmajai krypčiai bus skirta 44 proc. (986,08 mln. eurų) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto lėšų, 38 proc. (859,88 mln. eurų) – antrajai, 14,5 proc.(326,32 mln. eurų) – trečiajai ir ketvirtajai kryptims. Kiekvieniems metams pagal atskiras kryptis bus numatomas tam tikras paramos limitas ir jai gauti paraiškų skaičius ribojamas.
Nors paramos priemonių sąrašas išsiplės, tačiau keisis kai kurios sąlygos paramai gauti. Kalbant apie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos perspektyvas ir galimybes žemdirbiams, buvo akcentuota, kad pirmiausiai parama bus teikiama tiems, kurie diegs inovacijas, gamins aukštos pridėtinės vertės produktus, kooperuosis, kurs prekinius ūkius ir naujas darbo vietas. Senėjant kaimui, ypatingas dėmesys bus skiriamas jauniesiems ūkininkams. Pirmenybę gaus ir iki šiol dar negavusieji jokios ES investicinės paramos. Yra numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turės turėti atitinkamą kvalifikaciją ar kompetenciją veiklos srityje, kuriai prašoma parama. Investicinių priemonių paramos gavėjai privalės gyventi ir vykdyti veiklą kaimo vietovėje. Svarbu ir tai, kad paramą bus galima paveldėti. Kol kas nenuspręsta dėl paramos ribojimo, kai pareiškėjas jau yra gavęs ją anksčiau. Manoma, kad laikotarpis, po kurio vėl bus galima prašyti paramos, bus 3 arba 4 metai.
Seminare dėmesys skirtas ir Lietuvos kaimo 2017–2013 m. vizijai, identifikuojant, ką konkrečiai šalis nori pasiekti – sukurti techniniu, ekonominiu ir vadybiniu požiūriu pažangų, konkurencingą, į rinką orientuotą žemės ūkį, išplėtoti alternatyvius verslus, sustiprinti bendruomeniškumą, pagerinti demografinę situaciją ir gyvenimo kokybę kaime. Ypač svarbu tai, kad skirtingus šalies regionus pasiektų panašaus dydžio parama, žmonės noriai liktų gyventi kaime, o miesto ir kaimo gyventojų pajamos skirtųsi ne daugiau kaip 15 procentų.