Išvykusiųjų uždarbiauti vaikai velka ilgesio ir rūpesčių naštą.
Tėvų, išvažiuojančių dirbti į užsienį ir paliekančių vaikus giminaičių globai, vis daugėja. Kartu plečiasi ir problemų ratas.
Tarp tėvų ir vaikų nutrūksta dvasinis ryšys, kai kurie tėvai nebeteikia materialinės paramos, o globėjais palikti giminaičiai skelbia paieškas, prašo valstybės paramos ir pagalbos.
Palieka seneliams
Vaikų teisių apsaugos tarnybai tenka dažnai spręsti paliktų vaikų likimą, aiškintis, kas yra už juos atsakingas, ir vykdyti tėvų paieškas. Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė tvirtino, kad tėvų išvykimo priežastys yra gerai žinomos ir panašios.
„Vieni ieško gerai apmokamo darbo, kiti slapstosi nuo teisėsaugos institucijų, o kai kurios moterys net neslepia, kad vyksta dirbti prostitutėmis ar ieškoti antrosios pusės”, – aiškino G.Aurylienė.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai vaikai paliekami seneliams. Kiek rečiau – dėdėms, tetoms, draugams. Pasak G.Aurylienės, nebegalėdami išlaikyti vaikų, seneliai atveda juos į Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir liepia „dėti, kur nori”.
„Seneliai sakosi nežinantys vaikų gyvenamosios vietos užsienyje, todėl mums tenka skelbti paiešką spaudoje, kreiptis į ambasadas, konsulatus, teisėsaugos institucijas”, – aiškino G.Aurylienė.
Spręsti nepasiruošę
Pedagogams ši per pastaruosius penkerius metus atsiradusi problema taip pat gerai pažįstama.
„Ją spręsti nesame tinkamai parengti. Ši problema ypač aktuali regionuose, mažesniuose šalies miestuose, iš kur masiškai išvyksta žmonės”, – pastebėjo Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos valdybos pirmininkė Auksė Petruškevičiūtė.
Jos nuomone, pamesti vaikai – visos visuomenės rūpestis. „Tėvai išvyksta, palikdami vaikus laikinai globai. Vadinasi, jų išlaikymas tenka visiems mokesčių mokėtojams”, – pabrėžė A.Petruškevičiūtė.
Pranešti nesivargina
Klaipėdos P.Mašioto vidurinės mokyklos direktorė Janina Grigienė teigė nesuprantanti tėvų, kurie vaikus ilgam palieka kitiems, neretai – svetimiems žmonėms.
„Vaikai iškeičiami į pinigus, o už juos jokios meilės nenupirksi. Liūdna, kad materialinė gerovė svarbesnė už meilę ir rūpestį, kurie vaikui gyvybiškai svarbūs”, – pastebėjo J.Grigienė.
Paliktiems vaikams, pasak mokyklos direktorės, reikia skirti daugiau dėmesio, juos ugdyti pagal individualias programas. Ji teigė pasigendanti atsakingesnio požiūrio į vaiko tolesnį ugdymą mokykloje.
„Nėra buvę, kad tėvai ateitų ir praneštų mokyklos vadovams, jog rengiasi išvykti. Neklausia, kaip bus toliau su jų vaikais. Dažniausiai apie paliktą vaiką sužinome atsitiktinai. Baisu matyti liūdnas tų vaikų akis”, – stebėjosi J.Grigienė.
Vaikai traumuojami
Tėvų išvykimas ilgam laikui neabejotinai veikia tiek pradinių klasių moksleivių, tiek paauglių elgesį.
„Tėvams išvykus, pastebimai krinta vaikų mokymosi motyvacija, prasideda psichologinės problemos, vaikai darosi socialiai pažeidžiami. Tėvai savo nebuvimą stengiasi kompensuoti siųsdami brangias dovanas. Bet juk ne viską galima nupirkti už pinigus, meilę – juo labiau”, – teigė socialinė pedagogė.
Jos manymu, naujoji socialinė problema tik opėja. Jau mąstoma apie atskiros darbo su paliktais vaikais metodikos kūrimą.
Gedminų pagrindinėje mokykloje dirbantis informatikos mokytoju Vaikų teisių apsaugos vyresnysis specialistas Airidas Vitkevičius pastebėjo, kad palikti senelių globai paaugliai pamokose elgiasi laisviau, atsainiai žiūri į mokslą, o įrašius pastabą pažymių knygelėje, mesteli repliką, kad tėvai vis vien greitai jos nepamatys.
Mokyklų-darželių vadovai neneigė, kad giminaičių globa turintys tenkintis mažyliai yra uždaro būdo, nervingi, jautrūs, greičiau susipyksta su bendraklasiais.
„Neretai ir močiutės padejuoja, kad, sulaukus garbingo amžiaus, sunku tinkamai pasirūpinti anūkais ir jų dokumentais”, – dalinosi mintimis mokyklos-darželio „Varpelis” direktorė Irena Matjošaitienė.
Nesutvarko dokumentų
Dokumentų tvarkymo našta užgriūva ne tik mokytojus, bet ir Vaikų teisų apsaugos tarnybą.
Dažnai tėvai išvažiuoja nesutvarkę pagrindinių dokumentų dėl mokyklos ir laikinosios globos.
Nors tėvai planuoja vasarai pasiimti vaikus atostogauti, prieš išvažiuodami nesivargina pasirūpinti raštišku, notaro patvirtintu sutikimu leisti vaikams išvykti į užsienį.
„Seneliams ir kitiems giminaičiams vėl tenka varstyti mūsų tarnybos duris ir prašyti sutikimo. Tai padaryti nelengva, nes tėvai išsiveža tam reikalingus dokumentus, o vaikas lieka be įstatyminio atstovo”, – dalinosi patirtimi Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyresnysis specialistas ir pedagogas A.Vitkevičius.
Močiutės – apgavikės
Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, vaikas neturi likti be tėvų globos.
Todėl tenka spręsti klausimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų globos apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja G.Aurylienė tėvams, išvykstantiems į užsienį, patarė iš anksto susitvarkyti dokumentus ir pasirūpinti laikinuoju globėju.
Laikinasis globėjas formaliai įsipareigoja būti atsakingas už vaiką ir jo gerovę, tačiau iš valstybės už tai jokios piniginės paramos negauna.
G.Aurylienė pasakojo, kad viena močiutė bandė sukčiauti ir prisiteisti anūko globą, sakydama nežinanti, kur gyvena jos dukra ir kada teiksis grįžti. Už tai ji tikėjosi gauti pašalpą.
Vėliau tarnybos darbuotojai išsiaiškino, kad vaiko mamytė yra tikrai tvarkinga, gyvena Lietuvoje, tik retkarčiais važiuoja į užsienį padirbėti.