Nebegalintys pakęsti iš jų besityčiojančios valdžios pensininkai šią savaitę ketina piketuoti prie Seimo.
Vyriausybė vėl prabilo apie tai, jog ieškos galimybių grąžinti dirbusiems pensininkams anksčiau neišmokėtas pensijas.
Tačiau, regis, valdžia laukia, kad kuo daugiau žmonių, kurie siekia atgauti jiems priklausančius pinigus, iškeliautų Anapilin, nes neišmokėtų pensijų grąžinimo terminų dar niekas nedrįsta įvardinti.
Vilčių nesuteikė
Vyriausybė neteisėtą sprendimą, kuriuo dirbantiems pensininkams buvo ribojamas pensijų mokėjimas, priėmė dar 1995 metais.
Juo remiantis dirbančių pensininkų, kurių alga siekė daugiau nei pusantro minimalaus atlyginimo, pensija buvo sumažinta iki bazinės.
Kitaip tariant, pensijos dydis siekė šiek tiek daugiau nei 100 litų.
2001 metais toks sprendimas buvo dar sugriežtintas. Bazinę pensiją imta mokėti visiems pensininkams, kurių alga siekė daugiau nei vieną minimalų atlyginimą.
2002 metų pabaigoje Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tokie sprendimai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai.
Atsižvelgdamas į tai, Seimas panaikino Konstitucijai prieštaraujančius įstatymų straipsnius, tačiau nesuteikė vilčių, jog nuskriausti pensininkai sulauks jiems priklausančių pinigų.
Pareigūnai – mielesni
Seimas kur kas palankesnis buvo valdininkams ir pareigūnams.
Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, jog parlamentarai buvo priėmę neteisėtą sprendimą, kuriuo remiantis policijos pareigūnams, muitininkams, prokurorams buvo sumažinti atlyginimai.
Po tokio išaiškinimo Seimas ne tik panaikino Konstitucijai prieštaraujančius įstatymo straipsnius, bet šių metų gegužę beveik vienbalsiai pritarė įstatymui, numatančiam, kad valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, kuriems 2002-2004 metais buvo neišmokėta dalis atlyginimo, pinigai turės būti grąžinti iki kitų metų pavasario.
Grąžinamų pinigų suma siekia 250 milijonų litų.
„Jie (pareigūnai) yra ginkluoti, todėl politikai jų bijo ir priima jiems palankesnius sprendimus”, – tokį parlamentarų sprendimą ironizavo Lietuvos piliečių sąjungos vadovas klaipėdietis Dionyzas Varkalis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės Audronės Morkūnienės nuomone, Seimas rėmėsi teismų praktika.
Juk pensininkų, kurie kreipėsi į teismą dėl galimybės susigrąžinti neišmokėtas pensijas, skundai buvo atmesti. O pareigūnų skundus teismai priima.
Pinigų nebesulaukia
Pirmasis pensininkas, kuris dėl neišmokėtos pensijos dalies į teismą padavė Lietuvą, buvo klaipėdietis Stasys Tumynas.
Jis siekia susigrąžinti beveik 20 tūkst. litų. Teisme atsidūrė ir kito klaipėdiečio – Eugenijaus Stasyčio pareiškimas.
Šiais pensininkais pasekė ir daugiau garbaus amžiaus žmonių.
Tačiau teismai skundus atmesdavo. Kai kurie pensininkai net nesulaukia teismo sprendimo.
Viena iš jų – gargždiškė Alma Rekašienė. Prieš porą metų garbaus amžiaus moteris mirė taip ir nesulaukusi, kada jai valstybė grąžins neišmokėtą pensiją – per 18 tūkst. litų.
„Net ir nebežinome tikslaus skaičiaus klaipėdiečių, kuriems valstybė neišmokėjo priklausiusių pensijų. Žmonės kasdien miršta”, – neslėpė D.Varkalis.
Kiršina žmones
Ministerijos sekretorės A.Morkūnienės teigimu, Lietuvoje yra apie 200 tūkst. pensininkų, kurie vis dar tikisi atgauti užsitarnautus pinigus.
Praėjusią savaitę Vyriausybė paskelbė, kad į jos 2006-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą yra įtrauktas neišmokėtos dirbančių pensininkų pensijos dalies klausimas.
Premjero Gedimino Kirkilo teigimu, Vyriausybė ieško būdų per kelerius metus pinigus grąžinti.
Suskaičiuota, jog tokiam grąžinimui prireiktų apie 576 milijonų litų.
Vidutinis neišmokėtos pensijos dydis siekia 4 tūkst. litų.
„Jei išdalinsime tuos 600 milijonus litų, nebegalėsime kitiems žmonėms didinti pensijų”, – sakė A.Morkūnienė.
D.Varkalis labiausiai ir piktinosi tokiais valdžios pareiškimais.
„Kodėl reikia kiršinti žmones? Neva blogi yra tie, kurie reikalauja jiems priklausančių pinigų. Jie nuskriaus likusius pensininkus. Tačiau kodėl niekas iš ponų, variusių „Sodrą” į bankrotą, nepareikalavo grąžinti išvogtų pinigų?” – kalbėjo D.Varkalis.
Jis taip pat nukentėjo nuo Konstitucijai prieštaraujančių Seimo sprendimų.
Pensininko teigimu, jam valstybė skolinga apie 10 tūkst. litų.
„Skaudžiausia yra tai, kad pinigai iš mūsų buvo atimti neva gelbėti valstybę. Tačiau dabar niekas to nebenori prisiminti”, – nuoskaudą liejo D.Varkalis.
Ir nors pensininkai šią savaitę ketina piketuoti, prašyti priėmimo pas Premjerą ir Prezidentą, A.Morkūnienė patikino, jog konkrečių sprendimų dėl neišmokėtų pensijų dar teks palaukti.
Pagrindinis argumentas – nėra pinigų, nes jie skiriami didinti pensijas.