Bendros kalbos neberandantys buvę bendražygiai V.Garastas ir A.Pavilonis kilusio konflikto priežastis aiškina skirtingai
Pasaulio krepšinio čempionato metu nuskambėjo sparnuota frazė – Lietuvos krepšinio vizitinė kortelė suplėšyta. Ne tik dėl negražaus šalies krepšininkų žaidimo Japonijoje, bet ir dėl kilusių konfliktų tarp žmonių, kurie turėtų sėdėti vienoje valtyje.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas neberanda bendros kalbos su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo vadovu Algimantu Paviloniu ir Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu Antanu Sireika. Pastarasis jaučiasi atsidūręs pirmųjų dviejų krepšinio vyrų konflikto centre.
Kas atsitiko, kokia katė perbėgo jiems skersai kelio? Ar dėl visų nesutarimų kaltas tik neįspūdingas lietuvių žaidimas Japonijoje?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Ir nors šioje situacijoje imtis teisėjo funkcijos būtų neatsakinga, galima spėti, kad kilusio konflikto priežastys – ne tik sportinės, bet gerokai gilesnės. Lietuvių nesutarimai ypač išryškėjo gegužės mėnesį per FIBA-Europos prezidento ir komisijų vadovų rinkimus, kai dėl tarpusavio rietenų didelių siekių turėję mūsų šalies krepšinio atstovai liko be nieko.
„Kauno diena” pasikalbėjo su skirtingose barikadų pusėse nelauktai atsidūrusiais buvusiais bendražygiais V.Garastu ir A.Paviloniu. Ar jie pasakė viską, kas iš tiesų atsitiko, paliekame spręsti skaitytojams.
V.Garastas: „Mūsų priekaištai – fondas savivaliauja”
A.Pavilonis – aukščiau visų?
– Dėl ko nesutaria Lietuvos krepšinio federacija ir vyrų rinktinės rėmimo fondas?
– Konfliktą inscenizuoja fondas. Kokie man keliami kaltinimai? Neatėjau į rinktinės palydas. Neatėjau todėl, kad negavau kvietimo.
Be to, viename žurnale perskaitęs apie galimus juodąjį ir baltąjį rinktinės žaidimo scenarijus, Sireika nutarė, kad tai yra mano darbas. Bet yra ir daugiau žmonių, suprantančių krepšinį. Keista, kai treneris dėl rašinių spaudoje pareiškia, kad net nebenori važiuoti į Japoniją.
Japonijoje aš niekur nesikišau. Bet mačiau, kaip žaidė komanda, – prastai. „Išsikuteno” šiaip taip, bet žaidimo nebuvo. Nei greito, nei pozicinio puolimo, nei nusiteikimo. Tokia mišrainė, ne žaidimas. Aišku, kad rinktinė pasaulio čempionatui buvo neparengta.
Man buvo priekaištaujama, kodėl neatėjau į rūbinę, neskambinau komandai – tai ir visi kaltinimai man. Bet kaip aš eisiu, jeigu rinktinės treneris su manimi net nesisveikina?
Fondas yra pasiėmęs visas rinktinės veiklos funkcijas, disponuoja didelėmis lėšomis – iki 3 milijonų litų. Mūsų priekaištai konkretūs – fondas savivaliauja. Nepateikė federacijai galutinio rinktinės sąrašo, patys skyrė antrosios rinktinės trenerius, nors tai turėtų tvirtinti LKF vykdomasis komitetas. Pavilonis mėgina būti aukščiau visų. Jis neturi teisės pasirašyti tarpvalstybinės reikšmės susitarimų, kaip jis padarė dėl „Federacijų supertaurės” varžybų su Rusijos krepšinio federacija.
Atlyginimas – 120 tūkstančių litų
– Ar turite konkrečių pretenzijų rinktinės treneriams?
– Pamačiau, kas yra kas. Reikia, kad treneriai griežtai pristatytų pasirengimo planus – kiek bus skirta fiziniam pasirengimui, kiek techniniam taktiniam ir taip toliau. Turi vykti testavimai, nes po to baisu klausyti, kai per minutės pertraukėlę treneris klausia žaidėjų, kuris iš jūsų greičiausias. Manau, iki šiol pernelyg liberaliai elgėmės. Žinomas treneris Algis Gedminas, matęs treniruotes Druskininkuose, sakė, kad jos – žemo lygio. Todėl toks ir žaidimas. Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate buvo pati lėčiausia. Nukritome daug laiptelių žemyn.
– O gal tai ne trenerio problema, bet žaidėjų, kurie nevykdė trenerių nurodymų?
– Jeigu žaidėjai nevykdo vyriausiojo trenerio užduočių, jis turi trauktis, jei negali išreikalauti. Bet kurgi Sireika trauksis, jeigu uždirba 10 tūkstančių litų per mėnesį – 120 tūkstančių per metus.
– Ar rinktinės treneriui atlyginimą moka fondas?
– Taip. Fondo vadovas uždirba 9 200 litų per mėnesį.
– Fondas, didžiąją dalį lėšų gaunantis iš rėmėjų, galbūt turi teisę mokėti atlyginimus savo nuožiūra?
– Atlyginimų dydį turėtų nustatyti visi fondo steigėjai. Šito nebuvo padaryta. Kai aš dirbau rinktinės treneriu, gaudavau 600-700 litų per mėnesį. Bet treneris galėtų uždirbti ir 20 tūkstančių, jeigu būtų geras darbas ir žaidimas. Ir neturėtų pykti dėl pastabų, o atsižvelgti į jas. Dabar Sireika supykęs už pastabas net nebesisveikina. Negerai, kai treneris tampa Napoleonu. LKF prezidento pareigos man patikėtos ne dėl to, kad prieš Sireiką stovėčiau nuleidęs galvą. Be to, reikėtų atsižvelgti ir į tautos nuomonę, kurios dauguma pasisako už tai, kad Sireika pasitrauktų. Kur garantija, kad jis kitais metais išves komandą į olimpines žaidynes? Jau pernai turėjau signalų, bet dabar aiškiai matau, kad jis yra ribotų galimybių treneris, nors žmogus gal ir geras.
Kam siūlė užsičiaupti?
– 2003 metais, kai Lietuva laimėjo Europos čempionatą, Antanas Sireika buvo geras treneris?
– Taip, tada buvo geras, be to, dar buvo likęs Jono Kazlausko įdirbis. Bet geras treneris negali būti visą amžių. Pernai Europos čempionate komanda irgi gerai žaidė, bet pasaulio čempionatui ji buvo neparengta. Krepšinis yra negailestingas sportas. Jis eina į priekį. O mes stovime vietoje, nematau jokios pažangos.
– Kodėl, Jūsų manymu, žaidėjai atsisako atstovauti Lietuvos rinktinei?
– Sunku pasakyti. Mane pasiekia gandai, kad kai kas nežaidžia dėl trenerio, bet kol kas atvirai niekas nieko nepasakė. Aš pykstu, kai geras krepšininkas nežaidžia už Lietuvą, ir garsiai apie tai sakau. Tačiau fondo vadovas laikosi kitos pozicijos ir man priekaištauja, kad apie tai kalbu, neva vėliau žaidėjus bus dar sunkiau prisišaukti. Esu tikras, kad su tokia susitaikėliška pozicija niekur nenueisime. Mielai pats skambinčiau žaidėjams ir pats juos kviesčiau, jeigu rinktinės treneris man pasakytų, kad to reikia. Bet jis net „laba diena” man nesako. Aš su niekuo nekovoju, tik noriu, kad Lietuvos rinktinė gerai žaistų, kad treneris atliktų savo darbą. O jis neatlieka, aš gaunu tokių signalų. Mano kaltė ta, kad anksčiau nekontroliavau.
– O kaip vertinate žaidėjų pasitikėjimą Antanu Sireika?
– Apie pasitikėjimą treneriu, kiek girdėjau, pasakė, ne visi žaidėjai, o Mindaugas Žukauskas, Sireikos auklėtinis. Ir jo pasakymas „prašyčiau užsičiaupti tuos, kurie eina prieš trenerį”, netelpa į jokias ribas. Kam užsičiaupti – Lietuvos tautai, premjerui, išreiškusiam nuomonę apie trenerio darbą, federacijos prezidentui, vykdomojo komiteto nariams? Apskritai į Japoniją turėjo vykti ne Žukauskas, o Mindaugas Lukauskis.
– Ar nemanote, kad rinktinei iškelta užduotis užimti ketvirtąją vietą buvo per aukšta?
– Galiu papasakoti, kaip viskas buvo. Per posėdį aš pats pasakiau, kad reikėtų kelti užduotį patekti į aštuntuką. Bet vykdomojo komiteto narys ir vienas fondo steigėjų Vytautas Junevičius griežtai paprieštaravo – tai bus įžeidimas krepšininkams, jie turi siekti ketvirtosios vietos. Posėdyje dalyvavęs Pavilonis neprieštaravo, Gintaras Krapikas taip pat, o Sireikos nebuvo visai. Reikėjo įrodinėti savo tiesą, aiškinti, kalbėti su vykdomojo komiteto nariais. Bet jis net nesiteikė ateiti į posėdį. O dabar aiškina, kad kažkas specialiai iškėlė tokią užduotį, kad galėtų atsikratyti trenerio.
Lauks trenerio paaiškinimų
– Esate sakęs, kad imsitės konkrečių veiksmų fondo atžvilgiu. Ką turėjote galvoje?
– Pirmiausia, visas rėmimo sutartis turi pasirašyti ne fondas, o federacija. Ir lėšos turi įplaukti į federacijos sąskaitą, kuri ir paskirstys, kam kiek duoti. Jie pyksta, kad mes norime neva jų pinigų. Ar tai jų pinigai? Ar jie uždirbo juos?
– Kokią įtaką Jums turi Ramūnas Šalūga? Yra gandų, kad būtent jis formuoja Jūsų nuomonę.
– Kokią įtaką jis man gali daryti?
– Prielaidų gali būti įvairių – tarkime, dėl vyrų ir moterų rinktinių rėmimo fondų sujungimo.
– Oi, ne. Tai yra sapnas. Šalūga, kaip Kalmanovičiaus atstovas Lietuvoje, priklauso vyrų fondui. O mano mintis yra viena – vyrų rinktinė turi žaisti gerai.
– Tad sieksite Antano Sireikos atstatydinimo?
– Negaliu dabar taip tiesiai atsakyti. Bet Sireika turės man daug ką parodyti ir daug ką papasakoti. Man įdomi ir ta kompanija, kur šalia Sireikos sėdi. Ką jie veikia? Ar jie padeda vyriausiajam treneriui? Koks Dono Nelsono vaidmuo? Kiek žinau, jis parengė tik gynybą prieš Dirką Novickį. Bet tribūnoje sėdėjo ne jis, o Aleksandras Kosauskas, kuris yra fizinio pasirengimo treneris ir dirba su komanda. Be manęs vykdomajame komitete dar yra 19 žmonių, kaip jie balsuos, aš nežinau. Spalio pradžioje, kai į Lietuvą grįš ir moterų rinktinė bei kartu su ja išvykę penki vykdomojo komiteto nariai, bus išklausytos trenerių ataskaitos, tada ir spręsime.
Rinktinei reikia permainų, o ar jos galimos su Sireika, aš nežinau. Jis kaip treneris nebetobulėja. Prisiminkime, ir kas įvyko su „Žalgiriu”. Kiek „Žalgiris” pralošė svarbių rungtynių paskutinėmis sekundėmis? Japonijoje buvo tas pats vaizdas. Ir greito puolimo nebuvo nei „Žalgiryje”, nei rinktinėje.
– O kas galėtų pakeisti Sireiką?
– Manau, kandidatų netrūktų. Šventa vieta tuščia nebūna.
A.Pavilonis: „Kaltinimai turi būti pagrįsti argumentais”
LKF prezidentui įtaką daro kiti?
– Jūsų manymu, konfliktas vyksta tarp fondo ir federacijos ar tarp atskirų žmonių – Vlado Garasto ir Algimanto Pavilonio bei Antano Sireikos?
– Manyčiau, tarp žmonių. Mes dirbame savo darbą, bet esame puolami. Ne tik dėl sportinių rezultatų. Mane nustebino tai, kad mus užpuolė ir pradėjo menkinti dar prieš pasaulio čempionatą, beje, panašiai vyko ir praėjusiais metais. Mes nieko nepuolame.
Kol kas visi kaltinimai mums yra muilo burbulas. Norėčiau, kad man būtų pateikiami konkretūs klausimai, į kuriuos galėčiau atsakyti. Gali būti problemų, bet jeigu vyksta normalūs pokalbiai, jas galima spręsti. Jeigu jūs girdėjote konkrečių kaltinimų, aš pasirengęs atsakyti į klausimus.
– Vienas kaltinimų – fondas tapo tarsi atskira respublika.
– Ką aš galiu pasakyti? Paklauskite jų, kodėl jie taip kalba. Nebuvo nė vieno LKF prašymo, į kurį mes nebūtume pateikę atsakymo. Visi pykčiai ir kritika prasidėjo dar iki pasaulio čempionato. Mano supratimu, jeigu LKF vykdomasis komitetas paskyrė trenerį, turi jį ir palaikyti. Jeigu kas nors negerai, pasibaigus čempionatui reikėtų viską išanalizuoti ir tuomet sakyti, kas ne taip, ką reikia taisyti ar kad yra geresnių trenerių kandidatūrų. Man nepriimtina, kaip elgiamasi dabar.
Nelogiški kaltinimai, kad federacijai nepateiktas galutinis rinktinės sąrašas – reikia pažiūrėti, ant kieno blanko jis atspausdintas ir išsiųstas į FIBA. Antra vertus, mums federacija nebuvo pateikusi jokių prašymų. Atvirkščiai – mes patys prašėme, kad federacija spręstų klausimus dėl antrosios rinktinės. Aš asmeniškai kėliau klausimą dėl pasirengimo Europos čempionatui, kodėl nediskutuojame vykdomajame komitete. Tai, matyt, ir sukėlė didžiausią susierzinimą, kad vienam ar keliems asmenims nepavyko už krepšinio visuomenės nugaros išspręsti kažkokių klausimų.
– Nuo ko viskas prasidėjo?
– Problemos prasidėjo praėjusiais metais. Iš pradžių atrodė, kad tai tik laikini nesusipratimai. Bet, manau, viską lėmė kitų žmonių įtaka federacijos prezidentui.
– Ar galite pasakyti, kokie tai žmonės? Ar vienas jų – LKF viceprezidentas Ramūnas Šalūga?
– (po ilgokos pauzės) Ar aš galiu atsakyti, kas daro įtaką? Čia pats žmogus turi pasakyti. Gal jis ne visada suvokia, ar tas, ar kiti, ar grupė žmonių daro įtaką. Aš tik konstatuoju, kad taip yra.
Už lėšas atsiskaito steigėjams
– Ar atsiskaitote už panaudotas lėšas federacijai?
– Pirmiausia atsiskaitau fondo steigėjams – LKF, Kūno kultūros ir sporto departamentui, LKL, „Alitai” ir Šabtajui Kalmanovičiui. LKF vykdomajame komitete paskutinį kartą atsiskaičiau birželio mėnesį.
– Ką galite atsakyti į teiginį, kad fondas yra tapęs Jūsų privačiu verslu?
– Tai yra Ramūno Šalūgos žodžiai. Dar buvo pasakyta, kad rinktinė tapo „pereinamuoju kiemu”. Kaip sugretinti tuos du teiginius nežinau, reikia klausti Šalūgos. Norėčiau, kad jis konkrečiai pasakytų, ką tai reiškia, aš negaliu aiškinti kitų žmonių kalbų.
– Fondo funkcijos – kaupti lėšas vyrų rinktinei ir organizuoti jos pasirengimą bei dalyvavimą svarbiausiose varžybose. O kam tenka atsakomybė už rezultatus?
– Dalį atsakomybės už tai, kad sportiniai rezultatai nukentėjo, mes galėtume prisiimti tuo atveju, jeigu būtume sudarę blogas sąlygas rinktinei. O sportinius rezultatus turi įvertinti kompetentingos tos srities organizacijos – trenerių asociacija, LKF vykdomasis komitetas.
– Dar vienas kaltinimas fondui yra tas, kad nesukviečiate stipriausių žaidėjų. Į ką atsižvelgiate sudarydami kandidatų sąrašą – tik į meistriškumą ar ir į asmenines krepšininkų savybes, jų charakterį, lojalumą treneriui?
– Tai klausimas treneriui. Jis numato visas komandos sąsajas ir grandis. Aš esu įsitikinęs, kad treneris turi įvertinti ir žaidėjų psichologinį suderinamumą. Juk yra buvę atvejų, kai į komandą susirenka žvaigždės, bet jos nepasiekia rezultatų. Atlantos olimpiadoje vidiniai konfliktai išdraskė Kroatijos rinktinę, pernai mušėsi turkai, konfliktavo serbai.
– Ar girdėjote versiją, kad Šarūnas Jasikevičius į rinktinę neatvyks tol, kol ją treniruos Antanas Sireika?
– Skaičiau laikraščiuose. Aš iš Šarūno to nesu girdėjęs. Mes specialiai rengėme susitikimą Hiustone per NBA „Žvaigždžių dieną”, specialiai nusivežėme trenerį. Apie tai nebuvo kalbos ir nežinau, ar tai tikras faktas, ar žurnalistų pridėtas koks žodis.
Aiškinimai dėl starto penketo – juokingi
– Pasakykite atvirai, ar baigiantis čempionatui, o galbūt pakeliui į namus kalbėjotės su A.Sireika apie galimą jo atsistatydinimą?
– Visiems sakau tą patį – čempionato metu tokie dalykai nediskutuojami. Jam pasibaigus galime diskutuoti, tačiau visi kaltinimai ir priekaištai turi būti pagrįsti argumentais dalykiniame profesionaliame pokalbyje. Reikia įvertinti daugybę aspektų, visus gerus, ne tik blogus dalykus.
– Bet galbūt kalbėjotės po čempionato?
– Ne, grįžęs namo su Sireika nekalbėjau (pokalbis su A.Paviloniu vyko penktadienį – red.). Aišku, aš savo nuomonę tuo klausimu turiu. Jeigu kas galvoja, kad dabar Pavilonis su Sireika susiklijavo ir, kad ir kas būtų, sakys, kad viskas gerai, tai toli gražu taip nėra. Juk kiekvienas rungtynes peržiūrėjęs gali pasakyti, kad vienu ar kitu atveju buvo galima elgtis kitaip. Tik diskusija apie tai turi vykti tarp krepšinį išmanančių profesionalų.
Reikia plačiau pasižiūrėti, ką davė Lietuvai šis pasaulio čempionatas galvojant apie atranką į Pekino olimpiadą, kokios tendencijos vyrauja, kokia gynėjų reikšmė. Mes einame teisingu keliu – ne individualizuojame krepšinį, o remiamės komandiniais veiksmais, sugebame atsitiesti. O juk galėjo būti ir taip, kad komanda po dviejų pirmųjų pralaimėjimų palūžtų psichologiškai ir būtų nepatekusi nei į aštuntfinalį, nei į ketvirtfinalį. Todėl labai svarbu įvertinti, kurie žaidėjai išlaiko psichologinę įtampą, o kurie jai pasiduoda, kas lemiamu metu galės baudas įmesti, į kuriuos žaidėjus galima ir reikia investuoti.
Tokių klausimų buvo ir bus, apie juos ir galima kalbėti. Bet nereikia aiškinti juokingų dalykų, kad rinktinė nerado starto penketo. Starto penketo sąvoka yra tik NBA, nes ten pagal tai suteikiamas žvaigždės statusas. Mes rungtynes pradėdavome atsižvelgdami į varžovą, visą laiką vyko kūrybos procesas.
Rinktinei reikia stiprėti
– Kad ir ką kalbėtume, vienas faktas yra aiškus – nuo 2003 metų Lietuvos krepšininkai nelaimi jokių medalių.
– Būtų neteisybė, jeigu pasakyčiau, kad nenorime geriau. Medalių norėjome ir Atėnų olimpiadoje, ir Europos čempionate. Kitas dalykas – ar mes esame pajėgūs juos iškovoti ir ar būsime pajėgūs ateityje? Tai, kad anksčiau sekėsi, nėra jokia garantija, kad taip seksis visą laiką.
Tačiau turime to siekti sekdami tendencijas, analizuodami, kokias skyles turime lopyti, kur turime stiprintis ir kokia kryptimi eiti. Jeigu galvosime ir darysime išvadas, tada bus gerai. Turime įvertinti tai, kad krepšinio lygis kyla visame pasaulyje ir komandų galimybės panašėja. Anksčiau buvo dvi trys supervalstybės – „jugai”, Amerika, SSRS, krepšinio geografija buvo gana siaura, dabar ji gerokai išsiplėtė.
Nesakau, kad mes nebeturime siekti aukščiausių vietų, bet savo pozicijas Lietuvai išlaikyti bus nelengva ir kuo toliau, tuo sunkiau.
– Tai ar reikia dabartinei rinktinei permainų?
– Rinktinei reikia stiprėti ir dėl to negali būti diskusijų. Klausimas, kaip stiprėti. Tikimės, kad kitais metais į rinktinę atvyks tie stipriausi Lietuvos žaidėjai, kurių šiemet nebuvo. Mūsų jaunų žaidėjų potencialas yra didelis. Aišku ir tai, kad be stiprios gynėjų linijos nieko gero nebus. Todėl labai lauksime Šarūno Jasikevičiaus. Turbūt jūs, žurnalistai, galėtumėte jo tiesiai šviesiai paklausti, ar jis nežaidžia rinktinėje dėl Antano Sireikos.