Šalies pajūris – vieta, kur valstybės žeme rūpinamasi mažiausiai.
Didelius komerciškai patrauklius žemės sklypus valstybės institucijos pigiai išleidžia iš savo rankų. Atitekę privatiems asmenims, šie sklypai įgauna dešimteriopai didesnę kainą ir tampa pelningo verslo objektu.
Tuo galės įsitikinti ir po atostogų susirinkusi Seimo Antikorupcijos komisija. Ji raginama ištirti, kaip Klaipėdos savivaldybei priklausę apie 55 hektarų sklypai po įvairių manipuliacijų bei teismų perėjo į privačias rankas ir virto ištaigingų kotedžų statybvietėmis.
Šio tyrimo reikalauja komisijos narys Jurgis Razma, jis dėl to kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą.
Politikas įtaria, kad liberalcentristo Rimanto Taraškevičiaus vadovaujamos savivaldybės valdininkai su kai kuriais įtakingais Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos (VLPFK) magnatais susijusiems verslininkams žemę atidavė už riebų „otkatą”.
Ši istorija prasidėjo dar 1997 metais. Tuomet buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Miško verslas”. Šios bendrovės akcininke, turėjusia 34 proc. akcijų, tapo bendrovė „Klaipėdos dekoratyviniai augalai”. Likusias akcijas įsigijo trys Danijos bendrovės.
Klaipėdos savivaldybės valdomi „Klaipėdos dekoratyviniai augalai” įsigytas 2310 „Miško verslo” akcijų padengė 2,3 mln. vertės turtu.
Būtent tiek buvo įvertinti trys žemės sklypai, statiniai, poilsio stovykla prestižinėse miesto vietose. Jų bendras plotas siekė 55 hektarus. „Miško verslas” šiuos sklypus turėjo nuomotis. Visas bendrovės įstatinis kapitalas siekė 6,795 mln. litų.
Nors Danijos bendrovės dalį pinigų už įsigytas akcijas turėjo pervesti dar iki 1998-ųjų pabaigos, tačiau to taip ir nepadarė. Maža to, jos savo akcijas ėmė pardavinėti kitoms Lietuvos bendrovėms. Pats „Miško verslas” taip pat nemokėjo savivaldybei už sklypų nuomą.
Kilus įtarimams, kad sandoriai, kaip ir Danijos bendrovės, fiktyvūs bei sudaryti pažeidžiant įstatymus, o verslo tikslas – užvaldyti valstybės žemę, Klaipėdos apygardos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą.
Procesas užsitęsė dar kelerius metus. Tik 2003-iaisiais sukrutusi savivaldybė paskelbė norinti likviduoti „Klaipėdos dekoratyvinius augalus” bei susigrąžinti savo turtą „Miško versle”. Šios bendrovės nesumokėtas mokestis už žemės nuomą siekė apie pusę milijono litų.
Vis dėlto vėliau pretenzijų į turimas „Miško verslo” akcijas bei turtą savivaldybė atsisakė. Ji nutarė parduoti šias akcijas už ne mažiau kaip 5 mln. litų.
Poziciją pakeitė ir viešąjį interesą užsimoję ginti Klaipėdos prokurorai – jie atsiėmė ieškinį, kad būtų likviduotas ir „Miško verslas”. Tarp prokuratūros bei „Miško verslo” pernai buvo pasirašyta taikos sutartis.
2005 metais likviduojami „Klaipėdos dekoratyviniai augalai” pardavė savo turimas „Miško verslo” akcijas bendrovei „Eurovesta” už 5,1 mln. litų.
Kai kuriais duomenimis, savivaldybė buvo sulaukusi verslininkų pasiūlymų parduoti šias akcijas už daug didesnę sumą – 17 mln. litų, bet tai jos nesudomino.
Vieni „Eurovestos” akcininkų buvo įtakingi buvusios VLPFK veikėjai Rimandas Stonys ir Sigitas Paulauskas.
Generalinė prokuratūros dėmesį į Klaipėdos prokurorų veiksmus J.Razma buvo atkreipęs dar 2005 metais, bet tuomet jam buvo atsakyta, kad prokurorai elgiasi pagal įstatymus.
„Kreipdamasis pabrėžiau, kad pagrindinę „Miško verslo” akcijų vertę sudaro ne įmonės veikla ar pastatai, o pajūryje nuomojami vertingi žemės sklypai, kuriuose galima pelninga gyvenamųjų namų statyba.
Šios prielaidos pagrįstumas išryškėjo šiuo metu, kai „Miško verslo” savininkai siūlo pirkti šios bendrovės akcijas už kur kas didesnę kainą. Neoficialiomis žiniomis, – už maždaug 140 mln. litų”, – rašte generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui teigia J.Razma.
Antikorupcijos komisijos narys klausia, kodėl Klaipėdos vadovai steigiant bendrovę „Miško verslas” perduotų sklypų nepanoro parduoti patys aukciono būdu ir gauti dešimtis milijonų litų į valstybės ir savivaldybės biudžetą.
„Svarstytina, ar „Miško verslas” nebuvo steigiamas realizuojant iš anksto parengtą schemą, pagal kurią vertingi pajūrio sklypai, išvengiant aukcionų, turi atitekti suinteresuotiems privatininkams”, – aiškino J.Razma.