Daugiabučių uostamiestyje statytojams naujakuriai neša ne tik pelną, bet ir rūpesčius.
Savarankiškai butus įsirenginėjantys naujieji gyventojai ne visada spėja tai padaryti laiku, todėl statytojai yra priversti atidėti namo pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą.
Valdininkai pastebi įsivyraujantį chaosą: įsirenginėdami butus klaipėdiečiai savavališkai griauna sienas ir gyvena namuose, kuriuose dar negalima gyventi.
Statytojai vargsta
Vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Statybos techniniu reglamentu, namas gali būti pripažįstamas tinkamu naudoti tik tada, kai visuose butuose užbaigiami apdailos darbai bei įrengiamos inžinerinės sistemos.
Anot Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Dalytės Rapalienės, vasarą įsigaliojo pakeitimai, pagal kuriuos negyvenamos patalpos – pavyzdžiui, pritaikytos komerciniam naudojimui – gali būti tik su daline apdaila. Tačiau butams keliami reikalavimai liko tie patys.
D. Rapalienės teigimu, tai reiškia, kad butas turi būti visiškai įrengtas, netgi sienos negali būti paliktos netinkuotos ar netapetuotos.
Minėto skyriaus vyriausioji specialistė Dainora Bernotavičienė patikino, kad kruopščiai patikrinami visi butai. „Jei kelios plytelės nepriklijuotos, žinoma, nieko tokio. Kol kas nėra pasitaikę, kad būtume kviečiami į nesutvarkytus namus”, – sakė D. Bernotavičienė.
Valdininkė pažymėjo, kad būsto statytojai į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių kreipiasi tik tada, kai vadinamajam pastato pridavimui jau būna pasirengta. Tačiau prieš tai statytojams neretai tenka nueiti kone kryžiaus kelius.
„Apie namo pripažinimą tinkamu naudoti nekalbame, kol nebaigiama apdaila. Tad mums jokių problemų nekyla, o štai statytojai su gyventojais iš tikrųjų vargsta”, – teigė D. Bernotavičienė.
Statytojai priversti laukti, kol butus įsirengs visi naujakuriai.
Vieni nuo tokių situacijų mėgina apsidrausti nustatydami gyventojams pinigines sankcijas. Kiti statytojai, anot D. Bernotavičienės, nenustato termino, iki kurio gyventojai turi susitvarkyti, ir tokiu atveju sumaišties išvengti sunku.
Tad kol vieni naujakuriai niekaip neužbaigia remonto darbų, kiti butų savininkai, jau seniausiai susitvarkę, lyg niekur nieko daugiabučiuose apsigyvena, nors to daryti oficialiai negalima. Kiti įsikrausto gyventi net ir nebaigę apdailos.
Be to, įnikę į remontus klaipėdiečiai kartais perlenkia lazdą. Pasak D. Bernotavičienės, pradedamos ardyti sienos, užkliudomi vamzdynai.
„Tikras chaosas”, – apibendrino pašnekovė ir prisiminė vieną naujos statybos daugiabučio Jūrininkų prospekte gyventojų skundą. Remonto viename butų metu buvo užkliudyta hidroizoliacija bei vandeniu aplieti kaimynai.
Baigiasi pinigai
Daugiabučius gyvenamuosius namus bei kotedžus statančios bendrovės „Pamario būstas” direktorius Vytautas Tribičius pripažįsta, kad būstą su daline apdaila įsigiję žmonės jiems užkrauna nemenką rūpesčių naštą.
„Pavyzdžiui, 80 kv. m butą galima įrengti per tris mėnesius, o 150 kv. m ploto kotedžo įrengimas gali užtrukti ir pusmetį. Tačiau savarankiškai laiku susitvarkyti suspėja ne visi: vieniems baigiasi pinigai, kiti nesulaukia užsakytų medžiagų ar susiduria su kitomis problemomis. O mes negalime priduoti namo”, – kalbėjo V. Tribičius.
Nors „Pamario būstas” su būsto pirkėjais susitaria dėl apdailos darbų trukmės ir netgi dėl piniginių baudų sutarties nesilaikymo atveju, anot vadovo, tai menkai tegelbėja.
„Jei būstas jau parduotas, taikyti sankcijas yra sudėtinga. Tai galima padaryti nebent per teismus”, – kylančius sunkumus įvardijo V. Tribičius.
Vis dėlto jei butus šiuo metu statomame daugiabutyje Kauno gatvėje panorę įsigyti miestelėnai per tris mėnesius nespės jų įsirengti, už kiekvieną uždelstą dieną jiems gresia 100 litų bauda.
Anot „Pamario būsto” direktoriaus, kol vieni niekaip nespėja užbaigti apdailos, kai kurie kiti būstų pirkėjai suspėja savo butus parduoti. V. Tribičius neteisia ir tų, kurie savo butuose pirma laiko apsigyvena: jiems tiesiog pabosta laukti.
Patiems įsirengti pigiau
Anot naujais butais daugiabučiuose Tauralaukyje prekiaujančios nekilnojamojo turto agentūros „Gijoneda” komercijos direktoriaus Gintaro Valiukėno, dauguma pirkėjų nori patys įsirengti savo butus, nes mano, jog taip pigiau. G. Valiukėno paskaičiavimais, dviejų kambarių buto įrengimas kainuoja vidutiniškai 30 tūkst. litų.
„Gyventojai jau kėlė klausimą, kas tada, jei jie nespėtų laiku baigti apdailos darbų. Domėjomės tuo Vilniuje ir mums buvo paaiškinta, kad jei buto sienos nebus išdažytos ar išklijuotos tapetais, nieko baisaus. Tai nesutrukdytų priduoti namą”, – sakė G. Valiukėnas, nors Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus valdininkės teigia ką kita.
Laivyno inžinerijos centro atstovė Birutė Mitkutė sakė, kad perkantieji butus yra suinteresuoti kuo greičiau juose apsigyventi, todėl apdailos darbai vyksta sparčiai. Kas kita – butų perpardavinėtojai, tačiau ir šie, anot B. Mitkutės, nelaiko tuščių butų pernelyg ilgai. „Žinoma, mes prašome įsirengti butus kuo greičiau. Baudų nesame numatę.”
Daugiabučius statančios įmonės atstovė neneigė, kad savarankiškai darbuodamiesi gyventojai kartais pridaro nepatogumų tiek sau, tiek savo kaimynams, tačiau ji tai vadino buities problemomis, kurių pasitaiko visur. Tai esą neišvengiama, nes trūksta kvalifikuotų meistrų.
Neranda kaltų
Tuo metu kai kurie statytojai teigia, kad prekiauti butais tik su daline apdaila yra neteisinga pirkėjų atžvilgiu.
„Butas negali būti parduodamas be apdailos. Tai tas pat, kas pirkti švarką be rankovės”, – tvirtino bendrovės „Arkada” generalinis direktorius Julius Masėnas.
Vadovas pabrėžė, kad jei bute dirba du pačių gyventojų samdyti meistrai ir padaromas brokas, netgi ekspertas ne visada nustatys, kuris iš jų kaltas. Tokių nesusipratimų išvengiama, kai apdaila rūpinasi statytojas.
Be to, anot J. Masėno, tai puiki terpė šešėlinei ekonomikai klestėti. Generalinio direktoriaus teigimu, apdaila sudaro nuo 30 iki 40 proc. būsto vertės.