Milijoniniame Brazilijos mieste San Paule rytoj prasidės pasaulio moterų krepšinio čempionatas.
Penkiolika jame dalyvausiančių rinktinių vakar jau išmėgino „Ibirapuera Arena” parketą ir džiaugėsi pavasarėjančia Brazilija.
Tačiau Lietuvos moterų rinktinė dar ir pirmadienį gali nepasirodyti San Paule.
Geriausiu atveju lietuvės atskris ankstyvą antradienio rytą – kone prieš pat pirmąsias B grupės rungtynes su Australija.
Bet Lietuvos krepšininkės gali ir visai neatskristi. Šiuo metu jų likimas – tik Brazilijos valdžios, tiksliau, šios šalies sveikatos apsaugos ministro rankose.
Pakeliui į Braziliją mūsų šalies žaidėjos ir treneriai netikėtai atsidūrė nykštukinės Prancūzijos Gvianos teritorijoje, kur siaučia geltonasis drugys.
Dėl geltonojo drugio epidemijos iš šios šalies brazilai neįsileidžia nė vieno žmogaus, neturinčio skiepų pažymos.
Prancūzijos Gvianoje Lietuvos komanda išlipo užvakar, pakeliui iš Martinikos salos, kurioje pastarąją savaitę treniravosi bei žaidė kontrolines rungtynes.
Savaitgalį vakcinos gauti buvo neįmanoma, o, kaip paaiškėjo vėliau, net ir po skiepų yra skelbiamas dešimties dienų karantinas.
Maršrutas buvo pakeistas
Viskas prasidėjo nuo atšaukto „Air France” avialinijų skrydžio iš Martinikos į Beleną. Šiame Brazilijos mieste persėdusi Lietuvos rinktinė turėjo pasiekti San Paulą.
Bet „Air France” atšaukė skrydį į Beleną ir delegaciją susodino į „Carribean Airlaines” lėktuvą, kuris pakeliui į Beleną dar nusileido Prancūzijos Gvianoje.
Atsidūrė karantino zonoje
Mūsų šalies krepšininkės nebuvo įspėtos apie Prancūzijos Gvianoje siaučiantį geltonąjį drugį ir apie tai, jog nevalia palikti lėktuvo.
Su visa minia iš orlaivio išlipusi rinktinė iškart atsidūrė karantino zonoje.
Toliau – nė iš vietos: skiepų nėra kur gauti, juos gavus reikia laukti 10 dienų, o brazilai neskiepytų atvykėlių iš Prancūzijos Gvianos neįsileidžia.
Apie susidariusią situaciją buvo informuoti Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) ir Prancūzijos federacijos atstovai, tačiau jie mažai kuo galėjo padėti.
Lietuvos konsulo Brazilijoje padėjėja Silvija Minconi kone vertėsi per galvą, bet savaitgalį jokios svarbios šalies žinybos nedirbo.
Padėtį apsunkino ir tai, kad brazilai turėjo ilgą ne darbo savaitgalį – rugsėjo 7-ąją šalis šventė Nepriklausomybės dieną.
Grąžino nuo lėktuvo trapo
Vis dėlto vienu metu mūsų šalies krepšininkės jau buvo patikėjusios, kad pavyks ištrūkti iš Prancūzijos Gvianos.
Oro uoste sportininkės atidavė daiktus ir, perėjusios pasų kontrolę, su viltimi laukė lėktuvo skrydžio į Beleną.
Tačiau netrukus pareigūnai lietuvėms liepė grįžti – Brazilija atsisakė įleisti į šalį nepasiskiepijusią komandą.
Drauge su Lietuvos rinktine iš Martinikos skridusi Tarptautinės krepšinio federacijos teisėja Chantal Julien neturėjo jokių problemų, nes buvo pasiskiepijusi ir turėjo pažymą apie tai.
Prancūzės skrido per JAV
Prancūzijai priklausančioje Martinikos saloje Lietuvos rinktinė pastarąją savaitę treniravosi ir žaidė trejas kontrolines rungtynes su pasaulio čempionate taip pat dalyvaujančiomis prancūzėmis.
Martinika buvo pasirinkta tam, kad šioje šalyje lietuvės galėtų aklimatizuotis.
Keliaudama į čempionatą Lietuvos rinktinė rinkosi pigiausią skrydžio variantą Martinika-Belenas-San Paulas.
Tuo tarpu Prancūzijos komanda Braziliją pasiekė per Majamį (Floridos valstija, JAV).
Kitus keliautojus įsileido
Apie susidariusią situaciją jau informuoti San Paulo oro uosto pareigūnai.
Prie Lietuvos delegacijos atstovų, Braziliją užvakar pasiekusių kitu keliu – iš Vilniaus per Londoną, San Paule iškart prisistatė policija ir paklausė, kokių problemų iškilo Lietuvos rinktinei.
Tik išgirdę paaiškinimą, kad Lietuvos rinktinės vadovai Ramūnas Šalūga bei Algimantas Pušinaitis, LKF generalinis sekretorius Saulius Samulevičius, vadybininkas Algimantas Ivašauskas, Vilniaus „Teo” krepšinio komandos generalinis direktorius Arvydas Tamašauskas ir „Lietuvos ryto” žurnalistė atskrido iš Londono, pareigūnai nurimo.
„Belieka laukti”, – vakar rankomis skėsčiojo Lietuvos konsulo padėjėja S.Minconi, apie susidariusią situaciją informavusi visų svarbiausių Brazilijos sporto organizacijų atstovus.
* * *
Prancūzijos Gviana (pranc. Guyane Francaise; Guyane) – Prancūzijos užjūrio departamentas Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Sostinė – Kajenas. Valstybinė kalba – prancūzų.
Prancūzijos Gviana yra Prancūzijos ir Europos Sąjungos dalis. Tai didžiausia ES dalis, esanti ne Europos teritorijoje ir, be to, – ne saloje. Aukščiausias vadovas – Prancūzijos prezidentas, kuriam atstovauja prefektas (regiono prezidentas).
Nors ši šalis yra Pietų Amerikoje, dažniausiai ji priskiriama Karibų salų regionui dėl savo kultūrinių ir kalbos panašumų. Ji skirstoma į du ryškius regionus – pakrantės ruožą, kur susitelkę beveik visi šalies gyventojai, ir didžiąją dalį užimantį kalnuotą ir miškingą pietinį regioną. Klimatas – tropinis jūrinis. Ištisus metus čia karšta ir drėgna.
Prancūzijos Gviana labai priklausoma nuo prekių, gaunamų ir Prancūzijos. Pramonė ir žemės ūkis menkai išvystyti.
2005 metų duomenimis, Prancūzijos Gvianoje gyveno 195,5 tūkst. gyventojų. Beveik visi jie susitelkę siaurame pakrantės ruože, o didžioji šalies dalis beveik negyvenama.
Dauguma gyventojų – kreolai (juodaodžiai ir mulatai), kartu su didele Haičio juodaodžių bendruomene sudarantys 60-70 proc. šalies gyventojų. Apie 10 proc. gyventojų yra europiečiai (dauguma prancūzai).
Dabartinėje Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno indėnų gentys. XVII a. pradžioje čia bandė įsitvirtinti olandai ir prancūzai. 1643 m. prancūzams pavyko įkurti Kajeno gyvenvietę, o vėliau ir Sinamario miestą.
1667 m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį teritorija liko Prancūzijai.