Nerimą kelianti Rugsėjo 1-osios statistika daugelį panevėžiečių privertė suabejoti, ar tikrai miestui reikia dar vienos mokyklos.
Pastaruosius trejus metus kasmet Panevėžyje moksleivių mažėjo kone tūkstančiu, ateityje, atrodo, irgi išliks panašios tendencijos, o Pilėnų mikrorajone labai pamažu, su ilgokomis pertraukomis, vis dėlto vyksta naujos mokyklos statybos.
Rugsėjo 1-ąją čia siūbavo vienišas kranas ir prie naujai sumūryto dviaukščio korpuso sukiojosi keli darbininkai.
Pabaigtuvių gali ir nebūti
Jei prieš septynerius metus Pilėnų mikrorajone pradėta statyti mokykla duris atvertų jau dabar ar per artimiausius trejus metus, ji dar būtų reikalinga – mieste dar yra mokyklų, dirbančių dviem pamainomis.
Tačiau jei statybos ir toliau vyks tokiais tempais kaip iki šiol, pabaigtuvių sulauksime negreitai, jei iš viso tokios kada nors bus.
Kad naujoji mokykla per artimiausius trejus metus pradės veikti, netiki beveik niekas: nei jos statytojai, nei Švietimo skyriaus specialistai, nei pedagogai. Daugelis mano, kad jos apskritai nebereikia.
Tik kai kurie Panevėžio politikai svajoja, jog po dešimtmečio nauja mokykla bus reikalinga jei ne saviems, tai į miestą priplūdusių svetimšalių vaikams.
Grandiozinis projektas sumenko
Mokykla Pilėnų mikrorajone pradėta statyti 1999 metais. Mokymo įstaiga buvo suprojektuota taip, kad joje galėtų mokytis 1080 moksleivių.
Pagal 1990-aisiais parengtą projektą, tai turėjo būti labai moderni bendrojo lavinimo vidurinė mokykla su žiemos sodais ir kitokiomis patogiomis erdvėmis vaikų bei pedagogų poilsiui.
Prieš pradedant statybas projektas buvo šiek tiek pakoreguotas, supaprastintas, atsisakyta prabangos ir grandiozinių užmojų. Tačiau pastato konstrukcija ir dydis palikti tie patys.
Iki šių metų pradžios mokyklos statybos jau „suvalgė” per 6 milijonus litų. Visus tuos pinigus skyrė Vyriausybė. Už šią sumą buvo pastatytos triaukščio pastato sienos ir uždengtas stogas.
Tolesniems darbams šalies valdžia lėšų neberado ir belangis skersvėjų košiamas statinys per pastaruosius metus virto Pilėnų mikrorajono vaiduokliu.
Aplinkinių namų gyventojai ėmė skambinti pavojaus varpais, kad po statybvietę nuolat zujantys vaikai prisišauks nelaimę. Kai kurie panevėžiečiai siūlė visiškai nugriauti be jokios naudos šalia gyvenamųjų namų riogsančius pastato griaučius.
Prieš porą metų po ilgų politikų ir švietimo darbuotojų diskusijų vis dėlto buvo nutarta mokyklą statyti toliau, tik ją sumažinti, nuardyti trečią aukštą.
Pagal pakoreguotą projektą mokykla turėtų būti nebe vidurinė, o pagrindinė ir joje būtų apie 600 moksleivių.
Pinigų dar reikia labai daug
Panevėžio politikams pavyko įtikinti Vyriausybę, kad verta toliau finansuoti naujos mokyklos statybą, ir ši šiemet skyrė dar 1,7 milijono litų.
Tačiau kol kas trečio aukšto ardymas nepradėtas, o už skirtus pinigus per vasarą iškilo naujas dviaukštis korpusas.
„Jei valdžia skirtų lėšų, mes tas statybas per porą metų pabaigtume. Bet nelabai tikiu, kad pinigų duos”, – „Panevėžio rytui” sakė savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus kapitalinės statybos poskyrio vyriausiasis specialistas Valentinas Kulbis.
Pasak specialisto, kad naujoji mokykla pagaliau atvertų duris, realiai reikia dar apie 20 milijonų litų. Tačiau jam atrodo neįtikėtina, jog šalies valdžia skirs tokią sumą.
Pastebėjimas, kad tokiu atveju užsiimama beviltišku darbu, statomas pastatas, kurio įkurtuvių tarsi nematyti, V.Kulbio nė kiek nesuglumino.
„Kažkada vis tiek pabaigsim”, – viliasi specialistas.
Valdžios pažadai garuoja
Miesto Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis, paklaustas apie atnaujintų darbų mokyklos statybvietėje tikslingumą, sakė: „Jau tiek pinigų sukišta, negi nugriausi?”
Prieš porą metų tuometė finansų ministrė, dabar Europarlamento komisarė Dalia Grybauskaitė, Panevėžio politikų atakuojama dėl mokyklos statybų atnaujinimo, ištarė griežtą „ne”. Po pusmečio finansų ministrės širdis suminkštėjo ir ji sutiko skirti lėšų tolesnėms statyboms.
„Mūsų motyvai buvo tokie: ilgainiui 5-oji vidurinė ir J.Miltinio mokyklos taps gimnazijomis su 9-12 klasių mokiniais, netoliese esanti vyskupo K.Paltaroko mokykla dėl patalpų stokos negalės priimti daugiau vaikų, „Žemynos” mokykla dirba dviem pamainomis. Be to, Stetiškiuose plečiasi gyvenamųjų namų kvartalas, jo vaikams irgi reikės mokyklos.
Visiems atrodė aišku, kad pagrindinė mokykla šiame mikrorajone yra būtina.
Iki šio pavasario tikėjau, jog netrukus nauja mokykla Pilėnų mikrorajone atvers duris, nes Vyriausybė buvo žadėjusi ne vieną milijoną litų. Bet pažadai išgaravo. Nežinia, kas ten atsitiko, gal dėl valdžių kaitos?” – kalbėjo E.Kuchalskis.
Geriau lėšas skirtų tualetams
„Saulėtekio” vidurinės mokyklos direktorius Algirdas Gedeikis sakė jokiais būdais netikintis, kad septynerius metus besitęsiančios mokyklos Pilėnų mikrorajone statybos bus pabaigtos per ateinančius trejus metus. O jei mokykla duris atvers daugiau nei po dešimtmečio, kažin ar ji miestui bebus reikalinga.
„Miesto strategai turėtų apskaičiuoti, ar po dešimtmečio bus vaikų tai mokyklai pripildyti, ar sparčiai mažėjančios moksleivių gretos nesutilps į aplinkines mokyklas”, – sakė A.Gedeikis.
Direktoriaus nuomone, būtų daug tikslingiau į beviltiškas statybas kišamas lėšas skirti kitoms mokykloms renovuoti.
„Kiekvienoje miesto mokykloje reikėtų pakeisti stogus, langus ir suremontuoti tualetus. Kad nereikėtų dėl šitų dalykų kovoti per partijas, eiti per pažintis. Tokie jie ir politikai, jei nesugeba įžvelgti prioritetų”, – sakė A.Gedeikis.
Praradęs viltį sulaukti valdžios paramos, direktorius 30 metų senumo mokyklos tualetus šiemet suremontavo už moksleivių tėvų lėšas. Į „Saulėtekio” mokyklos tualetų remontą buvo investuota 70 tūkstančių litų, kuriuos mokykla surinko tėvams skyrus du procentus socialinio draudimo įmokų.
Trūksta sveikos nuovokos
„Jau dabar miesto mokyklos kenčia dėl mokinių trūkumo, nesugebama moksleivių paskirstyti, „Gabijos” pagrindinė mokykla stovi pustuštė. Kiekvienas sveiką nuovoką turintis ūkininkas atsisėdęs ant vagos pasakytų, kad čia durnystė, tuščias pinigų švaistymas”, – taip atnaujintas Pilėnų mikrorajono mokyklos statybas įvertino M.Karkos vidurinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis.
Jo nuomone, jau seniai reikėjo mokyklai projektuotus pastatus pritaikyti kokioms nors kitokioms reikmėms, o ne mėtyti pinigus į balą.
„Jau geriau senas mokyklas renovuoti, kad vaikai mokytųsi ne daržinėse”, – beviltiškas statybas kritikavo A.Paberžis.
Pirma pastatys, paskui galvos
Miesto tarybos Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vitalijus Satkevičius pripažino, kad statomos mokyklos likimas priklausys nuo to, per kiek laiko bus baigtos statybos.
Pasak jo, jei statybininkai mokyklos raktus įteiks po dvejų metų, aišku, kad pastatų funkcija išliks tokia, kokia ir buvo numatyta.
Jei statyboms lėšos bus riekiamos mažais kąsneliais ir tai užsitęs dešimtmetį, gali ir nelikti kam sėsti į naujos mokyklos suolus, – jau treti metai iš eilės Panevėžyje mokinių sumažėja 800-900, kitaip sakant, kasmet mieste sunyksta po vidutinio dydžio mokyklą.
Tačiau V.Satkevičius Pilėnų mikrorajono mokyklos ateities viziją mato labai šviesiomis spalvomis.
„Aš esu optimistas. Kodėl netikėti, kad statybas galėtume pabaigti per porą metų? Juk už poros metų Seimo rinkimai, o valdžia prieš rinkimus būna labai dosni”, – šypsojosi V.Satkevičius.
Politikas siūlė kol kas nesukti galvos, ką reikės daryti su mokykla, jei ji bus pastatyta tik po dešimtmečio ar vėliau.
„Kai turi daiktą, tada ir galvoji, kur jį padėti. Pirmiau reikia baigti statybas, o paskui žiūrėsim. O gal po 10 metų bus atviros valstybės sienos ir privažiuos svetimtaučių? Gal jų čia bus tiek, kad negalėsim sutalpinti, ir naujoji mokykla bus pilna moksleivių?” – netikėta mintimi nustebino politikas.