Per Baltijos šalių transporto ministrų susitikimą sutarta toliau kartu derinti automagistralės „Via Baltica” ir geležinkelio linijos „Rail Baltica” plėtrą, taip pat sutarta bendradarbiauti rengiant saugaus eismo kampanijas
Vakar ir užvakar Vilniuje vyko tradicinis Baltijos šalių transporto ministrų susitikimas, per kurį buvo aptariama bendra šalių vykdoma politika įgyvendinant projektus „Via Baltica”, „Rail Baltica”, saugaus eismo ir kiti klausimai.
Pasak Lietuvos susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, trys Baltijos šalys transporto sektoriaus plėtros klausimus galės spręsti tik dėdamos bendras pastangas. „Projektai „Via Baltica”, „Rail Baltica” ir šiuo metu nerimą kelianti saugaus kelių eismo situacija yra svarbiausi klausimai”, – pabrėžė Butkevičius.
Projektai – prioritetiniai
Lietuva jau keletą metų siekia kuo greičiau įgyvendinti šiuos infrastruktūrinius projektus, kuriuos realizavus Baltijos šalys per Lenkiją būtų sujungtos su Vakarų Europa. „Rail Baltica” būtų Europos transporto koridorius, kuris leistų dalį krovinių srauto iš kelių transporto perkelti į geležinkelį bei palengvintų ir pagreitintų keleivių susisiekimą tarp Baltijos regiono ir ES šalių.
Lietuvoje automagistralės darbai „Via Baltica” turėtų būti baigti dar šiemet, tačiau kaimyninėje Lenkijoje ruožo tiesimas stringa.
Šalys pabrėžė svarbą laiku baigti bendrą plėtros projektą „Rail Baltica”. Sutarta, kad Baltijos šalys, remdamosi Europos Komisijos inicijuotos „Rail Baltica” galimybių studijos rezultatais ir poreikiu toliau plėtoti projektą „Via Baltica”, iki 2007 metų liepos pradžios parengs ir tarpusavyje suderins 2007-2013 metų projektų „Via Baltica” ir „Rail Baltica” nacionalines įgyvendinimo priemones.
Butkevičius pabrėžė, kad dėl projekto „Rail Baltica” daug kas paaiškės spalio 26 dieną per Briuselyje vyksiantį susitikimą su ES pareigūnais.
Taip pat sutarta, kad įvertinant Lenkijos svarbą I transporto koridoriaus plėtros programoms įgyvendinti tikslinga kviesti Lenkijos transporto ministrą palaikyti šias nuostatas ir inicijuoti projektų „Rail Baltica” ir „Via Baltica” įtraukimą į 2007-2013 metų nacionalinius plėtros planus. Tai užfiksuota trijų Baltijos šalių transporto ministrų pasirašytoje bendroje deklaracijoje.
Rūpi ir saugus eismas
Ministras Butkevičius taip pat pažymėjo, kad per susitikimą buvo kalbėta ir apie bendrą transporto politiką Rusijos atžvilgiu. Buvo pabrėžta, kad šiuo klausimu Baltijos šalims būtina derinti pozicijas ir kad tai turi būti ne tik šių trijų valstybių, bet ir visos ES interesas. Lietuvos susisiekimo ministras teigė, kad vis dar veikia Lietuvos darbo grupė, kuri su Rusija derasi dėl geležinkelių tranzito tarifų į Kaliningrado sritį.
Šalys pasidalijo nuomonėmis apie situaciją kelių eismo saugos srityje. Ministrai pabrėžė, kad svarbu bendradarbiauti trijų valstybių specialistams, reguliariai keistis informacija ir gera patirtimi, sudaryti ekspertų grupę, susidedančią iš visų trijų valstybių pareigūnų. Ši grupė taip pat galėtų apsvarstyti galimybes organizuoti bendras saugaus eismo kampanijas visose valstybėse. Tai taip pat užfiksuota antroje ministrų pasirašytoje bendroje deklaracijoje.
Pavyzdys – Latvija
Per susitikimą taip pat buvo akcentuota Latvijos patirtis mažinant eismo nelaimių skaičių. Latvijos transporto ministras Kršjanis Peters pabrėžė, kad šalis avaringumo mažinimo politiką vykdo keliomis kryptimis. Iš pradžių buvo ženkliai padidintos nuobaudos eismo taisyklių pažeidėjams, įvesta baudos taškų sistema. Pavyzdžiui, dabar vairuotojui užtenka surinkti 16 baudos taškų, kad jis kuriam laikui netektų vairuotojo pažymėjimo. Dar griežtesnė tvarka galioja jaunesniems vairuotojams – jiems užtenka surinkti 10 baudos taškų.
Policijos sučiuptiems neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų vairuotojams gresia ne tik galimybė prarasti vairuotojo pažymėjimą ar sulaukti piniginės baudos, bet ir gauti 10-15 dienų arešto kalėjime. Ministro teigimu, ši priemonė nors ir yra drastiška, bet labai veiksminga. „Jei esi pagautas neblaivus prie vairo, gali atsidurti tikrame, o ne butaforiniame kalėjime”, – sakė Latvijos ministras.
Tačiau kaimyninė valstybė vairuotojus drausmina ne tik baudomis, bet ir šviesdama visuomenę, aiškindama jiems apie saugaus eismo pranašumus. Į šį procesą įtraukiami net vaikai. Pavyzdžiui, jei automobilį sustabdė policija, o jame visi keleiviai yra prisisegę saugos diržus, tai automobilyje esantys vaikai iš policininko rankų gauna specialų žaislą. Bet jei nors vienas keleivis diržo neprisisegęs, tai žaislo vaikas negauna. „Taip per emocinį ryšį bandome kalbėti apie saugų eismą”, – sakė Kršjanis Peters. Įgyvendinus šias priemones per metus žuvusiųjų skaičius Latvijos keliuose sumažėjo 40 proc., o sužeistųjų – 11 procentų.
Pirmasis Baltijos šalių transporto ministrų susitikimas vyko 1991 metais. Nuo 1996 metų jų susitikimas rengiamas kartą per metus paeiliui kiekvienoje iš trijų Baltijos valstybių. Šiais metais forumui pirmininkauja Lietuva, kitąmet estafetę perims Estija.