Kirpėjų ar siuvėjų darbu nepatenkintiems klaipėdiečiams ieškoti teisybės padeda tik diplomatija – įrodyti, kad paslauga atlikta prastai, beveik neįmanoma.
Norai – popieriuje
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Klaipėdos apskrities skyriaus viršininkas Raimundas Kontrimas dienraščiui aiškino, kad šiemet skundų dėl prastai atlikto siuvėjo ar kirpėjo darbo sulaukta nebuvo.
„Dažniausiai klientams pavyksta susitarti geruoju – paslaugos teikėjai arba grąžina pinigus, arba perdaro užsakymą taip, kaip pageidavo klientas”, – sakė R.Kontrimas.
Jis tikino, kad tyrimą dėl prastai atlikto siuvėjo ar kirpėjo darbo, kai šis nepripažįsta esąs kaltas, galima pradėti tik tuomet, kai kliento pageidavimai buvo užfiksuoti raštiškai.
„Žodinis susitarimas dėl drabužio modelio ar šukuosenos stiliaus paprastai negalioja. Tokiu atveju su paslaugos teikėjais galima susitarti tik geruoju. Jeigu nebuvo raštiškai išdėstyti pageidavimai, nubausti prastą siuvėją ar kirpėją sunku”, – pasakojo jis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad eidami į siuvyklą ar kirpyklą klaipėdiečiai turėtų reikalauti išreikšti savo norus popieriuje, R.Kontrimas sakė, kad tokia tvarka jam atrodo tinkamiausia.
Nežino, kas madinga
Valstybinės ne maisto prekių kokybės inspekcijos atstovė Eugenija Vaičekauskienė taip pat tikino, kad sutartys su siuvėjais nėra neįprastas dalykas.
„Pati ne kartą taip dariau. Tiesiog aptariate su siuvėju drabužio modelį, jis nupiešia eskizą, o jūs po juo tik pasirašote”, – aiškino E.Vaičekauskienė.
Ji sakė, kad paslauga nepatenkinti klientai pirmiausiai turėtų raštiškai kreiptis į siuvėjus.
„Siuvyklos prisibijo mūsų inspekcijos, todėl geranoriškai grąžina pinigus už sugadintą ar netinkamai pasiūtą rūbą. Jeigu jie nesutinka kompensuoti žalą, vartotojas turėtų rašyti skundą mums – tada pradedame tyrimą”, – dėstė ji.
E.Vaičekauskienė pripažino, kad tirti tokius skundus ypač sudėtinga.
„Kas pasakys, madingai pasiūtas gaminys ar ne. Mes galime patikrinti, ar darbas atliktas kokybiškai – ar gerai apmėtytos siūlės ir panašiai”, – sakė vyriausioji valstybinė inspektorė.
„Klaipėdai” ji sakė, kad inspekcija gali sudrausminti tik prastus siuvėjus. Kirpėjus esą kontroliuoja Visuomenės sveikatos centras.
Kirpėjai – be kontrolės
Šio centro gydytoja higienistė Asta Šlepetienė paaiškino, kad jos kompetencija tikrinti, ar kirpyklos atitinka higienos reikalavimus, ar darbuotojai turi pažymas apie sveikatos būklę.
Kirpėjų darbo broko Visuomenės sveikatos centras esą nenagrinėja.
„Kiek girdėjau, kirpėjus kontroliuoja jų asociacija Vilniuje”, – nukreipė A.Šlepetienė.
Lietuvos kosmetologų ir kirpėjų asociacijos atstovė Klaipėdoje Aida Krupskienė neslėpė, kad jai neretai tenka vertinti, ar klaipėdiečiai kirpėjai gerai atliko darbą.
„Ateina iš kirpyklų nepatenkinti klientai. Aš turiu nuspręsti, ar kolegų darbas išties buvo atliktas netinkamai. Jei taip, siūlau grįžti pas kirpėją ir reikalauti atlyginti žalą ar perdaryti šukuoseną”, – sakė ji.
Salono „Aidos studija” savininkė teigė, kad dažniausiai klientams su kirpėjais pavyksta susitarti.
„O jeigu kirpėjas nesutinka, klientas iš tiesų neturi kur pasiskųsti. Institucijos, kuri kontroliuotų kirpėjų darbą, tiesiog nėra”, – apgailestavo A.Krupskienė.
Anot jos, išvengti problemų galima, kai konkrečiai aptariamas būsimosios šukuosenos modelis, nauja plaukų spalva. „Paprastai konfliktai prasideda dėl nesusikalbėjimo”, – konstatavo ji.