Ne visi vyrai kiaulės. Ir ne visos moterys „tokios”. Yra dar normalių vyrų ir tikrų moterų. Jei ne čia, tai kur nors toli, už Lietuvos ribų. Visada galima ieškoti arba laukti to vienintelio. Yra ir trečioji išeitis – nulipdyti svajonių vyrą pačiai. Galbūt tai bus džentelmenas…
Amžinai madingi
Seimo narys, etiketo specialistas Arminas Lydeka griežtai nesutiko su teiginiu, kad džentelmenų mažėja. „Džentelmenai visais laikais buvo ir yra madingi, gerbiami ir populiarūs. Tai, kad neva jų vis mažiau, sako pagyvenusios moterys. Joms atrodo, kad jaunystėje joms lenkdavosi, asistuodavo, o dabar to nebėra. Dažnai manome, jog kai buvome jauni, viskas buvo gražiau, geriau. O dabar esam senesni, todėl gyvenimas atrodo mažiau spalvingas”, – svarstė A.Lydeka.
Svarbu nebūti diletantu
Vyrams ir moterims, anot pašnekovo, priskiriamos teigiamos ir neigiamos savybės.
„Džentelmeniškumas – užkoduotas terminas, apimantis teigiamus vyro bruožus. Išskirčiau tris svarbiausius džentelmeniškumo požymius. Pirmiausia, tai vyro gebėjimas mąstyti, vertinti, nebūti diletantu jokioje srityje. Antra, svarbi vyro kaip asmens kultūra. Džentelmenas turi tinkamai, padoriai, garbingai elgtis su aplinkiniais, laiku ir deramai pasisveikinti, pagelbėti moteriai, užstoti skriaudžiamą”, – vardijo etiketo žinovas.
Jo nuomone, labai svarbi ir vyro išvaizda. „Džentelmenu nepavadinsi dvokiančio, susivėlusio, prakaituoto vyro. Jis privalo būti tvarkingas ir pasitempęs. Tačiau, kalbant apie džentelmeną, dažniausiai turima omeny jo bendravimo ir elgesio kultūra”, – pabrėžė A.Lydeka.
Išugdytas privalumas
Pašnekovas teigė, kad džentelmeniškumas nėra įgimtas. „Tai auklėjimo rezultatas. Žmogų kaip asmenybę formuoja tėvai, mokytojai, aplinka. Įgimtas gali būti aristokratiškumas, tačiau dėti lygybės ženklą tarp šių savybių – negalima”, – tvirtino knygų apie etiketą autorius.
A.Lydeka įsitikinęs, kad visais laikais buvo ir bus vertinami tikri vyrai ir tikros moterys. „O džentelmenai tikrai nenyksta. Jie gerbiami, populiarūs ir visada madingi”, – patikino Seimo narys. Paklaustas, ar save laiko džentelmenu, jis nusišypsojo ir paliko tai nuspręsti kitiems.
Populiaresni – agresyvūs
Vladas Straupas, regioninės „Balticum” televizijos programų direktorius, dėmesį moteriai įvardijo kaip svarbiausią džentelmeno bruožą.
„Džentelmenų dabar mažiau, nes visuomenė yra sulaukėjusi. Vyrauja agresyvus vyro tipas”, – pastebėjo pašnekovas.
Jo nuomone, džentelmeniškumas arba yra, arba ne. Tai iš dalies nulemta prigimties. „Juk sakoma, žmogus turi aristokratiško kraujo arba ne. Sąvartyno gyventojas irgi gali būti džentelmenas. Išorė dar ne viską pasako. Svarbiausia, kad akys degtų”, – teigė V.Straupas.
Jis pabrėžė, kad vyras neturi dominuoti. „Vyrai kaip gaidžiai, – visada pasiruošę susipešti. Bet kompanijoje savo „gaidiškumo” demonstruoti nereikėtų”, – įsitikinęs vadovas.
Jis prisipažino, kad šalia turi nuostabią moterį, dėl kurios gali jaustis tikru džentelmenu.
Moterys nereiklios
„Vyras turi gyventi pagal džentelmeno kodeksą”, – teigė žinoma uostamiesčio verslininkė Eugenija Odebrecht. Dėl reiškinio, kad džentelmenų vis mažėja, ji linkusi kaltinti pačias moteris.
„Jei moteris šalia savęs toleruoja vyriškį, kuris avi sportbačius, vilki treningus ir dar krapšto sau klyną, ko ji pati verta? Vyras yra toks, kokiam būti jam leidžia moteris. Juk džentelmenai neatsirado tuščioje vietoje. Tokių bruožų ir elgesio vyrų reikalavo moterys, damos”, – tikino ponia Eugenija.
Jos nuomone, tikras džentelmenas turi būti ne tik išsilavinęs, gerų manierų, visuomeniškas, bet ir tikras savo šalies patriotas, be to, altruistas. „Vyras privalo vertinti moterį, būti jai partneris, padėti įgyvendinti jos siekius. Darbo ar kultūrinėje aplinkoje būti džentelmenas gali kiekvienas, tačiau neretai kasdienybėje išryškėja, kas yra kas”, – pasakojo verslininkė. Ji prisipažino pažįstanti ne vieną elito atstovą, kurio elgesyje įžvelgia dvilypumą.
Vertybės iškreiptos
E.Odebrecht nuomone, socialistinė santvarka padarė didelę žalą visuomenei, sunaikindama svarbias žmogiškąsias vertybes.
„Džentelmeniškumo suvokimas yra iškreiptas. Dabar svarbiau važinėti prabangiu automobiliu ir linksmai gyventi. Žmogus nusivylęs ne tik politika. Kodėl moterys išteka už užsieniečių ir išvyksta?” – retoriškai klausė moteris.
Tačiau ji nelinkusi vyrų labai nuvertinti. Atvirkščiai, ji įsitikinusi, kad pagyrimas duos daugiau nei sumenkinimas.
Verslininkė tvirtino, kad tarp vyro ir moters turi išlikti sveika konkurencija. Vienas kito negali nustelbti. „Kitaip nebegerbsi savęs”, – įsitikinusi ponia Eugenija.
Idealus vyras
Moterys visuomet ieškojo idealaus vyro su visomis teigiamomis savybėmis.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas įvardijo du pagrindinius idealaus vyro požymius. Tai jautrumas ir veržlumas.
„Moterims reikia ir to, ir ano. Jei vyras bus tik veržlus, jo antroji pusė pasiges atjautos, supratimo, jautrumo. Jeigu vyriškis jautrus ir švelnus iš prigimties, moteriai gali trūkti jo veržlumo, vyriškumo. Tuomet moteris pati nejučia tampa labiau vyriška”, – pastebėjo specialistas.
Jo nuomone, idealu, jei vyras sugeba savyje derinti ir veržlumą, ir jautrumą.
Vyrams – kiti reikalavimai
Kalbant apie džentelmeniškumą, psichoterapeuto nuomone, turimos omeny tokios vyro savybės, kaip pasitikėjimas, organizuotumas, tikslo siekimas, gebėjimas suprasti ir išgirsti moterį.
„Džentelmenas – XIX amžiaus kūrinys. Tai aukščiausias to laikotarpio Anglijos vyro idealas. Džentelmenas turėjo būti apsukrus, veiklus, meniškas, sugebėti asistuoti. Karalienės Viktorijos laikais, kai klestėjo romantizmas, nebūti džentelmenu – tas pats, kaip mūsų laikais neturėti mobiliojo telefono”, – palygino O.Lapinas.
Jo nuomone, dabartinėje visuomenėje reikalavimas būti džentelmenu nėra tvirtai įsišaknijęs. „Visuomenės informavimo priemonės propaguoja materialines vertybes, turėjimo, daiktų kaupimo svarbą. Vyras neva turi būti sportiškas, linksmas, turėti prabangų automobilį ir, pageidautina, užsiimti verslu. Kaip jis elgiasi – nėra itin svarbu”, – aiškino psichoterapijos specialistas.