Trejus metus teismuose sprendžiami nesutarimai tarp pasaulyje garsaus menininko Stasio Eidrigevičiaus ir savamokslio dailininko Stasio Petrausko apnuogino įstatymų dviprasmiškumą. Narplioti jį prašoma Konstitucinio Teismo.
Teisininkams niekaip nepavyksta užbaigti tarptautinio masto meno kūrinių plagijavimo bylos. Joje dar prieš trejus metus ietis surėmė nuo Panevėžio kilęs, Varšuvoje gyvenantis, pasaulyje pagarsėjęs menininkas Stasys Eidrigevičius ir vos kelių klasių išsilavinimą turintis savamokslis panevėžietis medžio drožėjas, tapytojas Stasys Petrauskas.
Vakar Panevėžio apygardos teismas dėl byloje atsiradusių teisinių kolizijų nutarė kreiptis į šalies Konstitucinį Teismą (KT). Šis turės išaiškinti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodeksas gali numatyti griežtesnę bausmę už meno kūrinių atgaminimą nei Baudžiamasis kodeksas.
Ginamojo Petrausko advokatas įžvelgė, kad dabar yra kaip tik taip, o tai prieštarauja teisinės valstybės principams. Teisininkai neslėpė, kad sprendimas kreiptis į KT bylos nagrinėjimą pailgins dar bent dvejais metais.
Apkaltino klastojus
Menininkų teismų maratonas prasidėjo dar 2004-aisiais, kai Eidrigevičius apkaltino Petrauską neteisėtai kopijavus jo kūrinius ir jais prekiavus. Eidrigevičius teismuose neslėpė užsakęs Petrauskui padaryti savo darbų kopijų. Anot jo, buvo sulygta, kad už 25 paveikslus Petrauskas iš Eidrigevičiaus gausiąs 900 JAV dolerių. Ilgainiui Eidrigevičius tvirtino savo iniciatyva nutraukęs bendradarbiavimo su Petrausku sutartį. Tačiau, jo teigimu, savamokslis menininkas ir toliau daręs jo kūrinių kopijas bei prekiavęs jomis. Iš rankų į rankas parduodamų kopijų vertė išaugdavo keliasdešimt kartų. Tuo Eidrigevičius teigė įsitikęs, kai internete pamatė vieno vilniečio meno kolekcininko pardavinėjamus neva jo darbus, ir dar su padirbtais jo parašais.
Pasitelkus policiją buvo nustatyta, kad Eidrigevičiaus darbų plagiatus pardavinėja Algimantas Muzikevičius. Šis kolekcininkas tvirtino nieko nežinojęs apie plagiatus, už juos, manydamas, kad perka originalus, panevėžiečiui kolekcininkui Virgilijui Stakei sumokėjęs 8 tūkst. litų. Juos ištyrus paaiškėjo, kad paveikslai, ant kurių buvo net Eidrigevičiaus parašas, yra klastotės.
Nustatė moralinę žalą
Pirmasis plagijavimo bylą nagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismas pripažino, kad Eidrigevičiui padaryta moralinė 10 tūkst. litų žala, kurią atlyginti turėjo jo kūrinių plagijavimu apkaltintas Petrauskas ir plagiatus platinę kolekcininkai. Toks sprendimas buvo priimtas pasirėmus Vilniaus meno ekspertų, kiekvieną garsaus menininko kūrinių kopiją įvertinusių po 16 tūkst. litų, išvadomis.
Po metų Panevėžio apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir Petrauską išteisino. Tai buvo padaryta remiantis Kauno nacionalinio M.K.Čiurlionio meno muziejaus ekspertų išvadomis, esą Petrausko darytos Eidrigevičiaus kūrinių kopijos – bemaž bevertės, kiekviena iš jų tekainuoja po 200-300 litų. Todėl ir nuspręsta, kad Petrausko veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Su šiuo nuosprendžiu nesutikęs Eidrigevičius jį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o šis nagrinėti bylą grąžino Panevėžio apygardos teismui.
Plagiatų būta vertingų
Šią savaitę prasidėjusiame ir tik vakar pasibaigusiame Panevėžio apygardos teismo posėdyje buvo pateiktos trečios kopijų ekspertizės išvados. Šalies meno ekspertų komisija, sudaryta iš Lietuvos dailininkų sąjungos paskirtų specialistų, kiekvieną iš kopijų įvertino tokia pat suma kaip ir pirmoji komisija – po 16 tūkst. litų. Pabrėžta, kad ši dailės darbų ekspertizė buvo atlikta, kai plagiatai jau buvo sunaikinti.
Dviejų menininkų santykius Panevėžio apygardos teismas toliau aiškinsis gavęs KT išaiškinimą apie galimą įstatymų dviprasmiškumą.