Lietuvos kalinių svajonė – barzda ir ūsai

Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre – dar negirdėtas skundas iš Lietuvos.

Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantis 44 metų Vygintas Ramanauskas mano, kad neleisdama auginti barzdos ir ūsų įkalinimo įstaigos administracija kišasi į privatų jo gyvenimą.

Neseniai šis kalinys su kitu nuteistuoju Mindaugu Gyliu dėl tos pačios problemos skundėsi ir Lietuvos teismams.

Tačiau Kauno apygardos administracinio teismo nutartis nebuvo jiems palanki. Teismas pabrėžė, kad kalinio teisinis statusas yra specifinis, todėl jo asmeninės laisvės yra suvaržytos.

„Jei jau esame Europos Sąjungoje, tai ir būkime joje. Juk užsienyje nėra apribojimų kaliniams auginti barzdą ir ūsus”, – piktinosi V.Ramanauskas.

Gali labai pakeisti išvaizdą

Kalėjimų departamento apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas Viktoras Davidenka „Lietuvos rytui” aiškino, kad barzda ar ūsai gali labai pakeisti kalinių išvaizdą, o tai apsunkintų jų apsaugą.

Jiems būtų lengviau pabėgti į laisvę: barzdoti kaliniai galėtų pasprukti susikeitę vietomis.

Švedai buvo nustebę

Manoma, kad mintis protestuoti dėl draudimo auginti barzdas Pravieniškėse kilo, kai čia apsilankė buvusių kalinių organizacijos nariai iš Švedijos.

Jie stebėjosi, kodėl visi kaliniai Lietuvoje yra švariai nusiskutę. Išgirdę apie draudimą auginti barzdas bei ūsus svečiai ėmė įrodinėti, kad tai – šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, nes Švedijoje šitokio draudimo nėra.

Ten kaliniai gali atrodyti taip, kaip nori. Svarbu – laikytis higienos.

Prašo keturių milijonų litų

Pernai pavasarį iš Kauno tardymo izoliatoriaus grįžęs V.Ramanauskas nesiskuto porą dienų.

Kai nuteistasis skubėjo kalinių savitarpio pagalbos organizacijai „Tikslas” grąžinti perskaitytas knygas, prižiūrėtojai jį sustabdė ir nusiuntė nusiskusti, nes administracijos atstovams pasirodę, kad jo išvaizda netvarkinga.

Kalinys tikino, kad po šio incidento buvo priverstas vartoti raminamuosius vaistus ir kreiptis į psichiatrą.

Nuteistųjų organizacijos „Švieta” valdybos pirmininkas V.Ramanauskas prašo jam priteisti 4 mln. litų moralinės žalos atlyginimo.

Savo likimo draugams jis pažadėjo, kad priteistus pinigus iš karto paskirtų Lietuvos nuteistųjų padėčiai gerinti.

Be ūsų – jau devyneri metai

„Turiu teisę atrodyti taip, kaip man patinka. Esame kaliniai, tačiau mums liko visos civilinės teisės, niekas iš mūsų jų neatėmė”, – „Lietuvos rytui” aiškino V.Ramanauskas.

Esą tik pats nuteistasis gali nuspręsti, ar auginti ūsus ir barzdą.

V.Ramanauskas teigė laisvėje visada nešiojęs ūsus, taigi būdamas su ūsais jis atitiktų tą įvaizdį, kuris yra jo byloje. Tačiau už tyčinę žmogžudystę nuteistas vyras jau devyneri metai yra be ūsų.

V.Ramanauskas tikino, jog niekas nesirengia augintis barzdos tam, kad paspruktų į laisvę. Jeigu norėtų – bėgtų ir be barzdos.

Barzdotus sunkiau kontroliuoti

Tuo tarpu Pravieniškių kolonijos direktorius Alfredas Drazdys „Lietuvos ryto” klausė, kas būtų, jei visi 1300 kalinių, kurie čia atlieka bausmę, užsiaugintų barzdą? Esą bet koks išvaizdos pakeitimas kelia problemų apsaugai.

Tokius asmenis sunkiau prižiūrėti bei kontroliuoti, nes jų bylose yra nurodyti kitokie duomenys apie išvaizdą.

Direktorius priminė, kad net laisvėje reikia pakeisti vairavimo pažymėjimą, jei užsiželdini barzdą ar pradedi nešioti akinius.

Reikėtų pakeisti korteles

Kolonijos direktoriaus pavaduotojas Lionius Demjanovas aiškino, kad įkalinimo įstaiga – socialinė bendrija, o nesiskutęs V.Ramanauskas pažeidžia kitų nuteistųjų teises, nes nesirūpina savo geru įvaizdžiu.

Net ir Švedijoje kalinys gali augintis barzdą arba ūsus tik leidus įkalinimo įstaigos vadovui. Tačiau po to iš karto keičiama ir jo atpažinimo kortelė.

„Kiek Lietuvai kainuotų, jeigu reikėtų iš naujo daryti visų užsiauginusių barzdą ar ūsus kalinių nuotraukas ir keisti jų korteles?” – klausė L.Demjanovas.

Skutimosi priemones perka patys

„Lietuvos rytą” kaliniai patikino, kad galėtų patys sumokėti už korteles ir nuotraukas su barzda ar ūsais.

Esą tai būtų daug pigiau nei išlaidos už skutimosi priemones.

Pravieniškėse kalintis visuomeninės organizacijos „Tikslas” pirmininkas 34 metų M.Gylys įsitikinęs, kad įstaigos administracija privalo aprūpinti kalinius skutimosi priemonėmis, jei reikalauja skustis kiekvieną dieną.

Dabar kaliniai turi už savo pinigus kalėjimo parduotuvėje įsigyti tam reikalingų priemonių.

M.Gylys teigė kiekvieną mėnesį skutimosi priemonėms išleidžiąs 20 litų, nes kolonijos parduotuvėje perka putų ir peiliukų: „Artimieji perveda į mano sąskaitą pinigus, tikėdamiesi, kad aš maitinsiuosi, o ne peiliukus pirksiu”.

Pusei metų – į karcerį

M.Gylys įžvelgia ir diskriminaciją dėl lyties, nes moterų kalėjime kalinės gali dažytis plaukus ir augintis juos kokio nori ilgio.

Tačiau užsiauginęs ant akinių krintančius plaukus Pravieniškėse bausmę atliekantis Arūnas Stanevičius net pusei metų yra uždarytas į kameros tipo patalpą.

Kolonijos direktorius tvirtino, kad kalinys nubaustas ne už ilgus plaukus, o už pareigūno įžeidimą.

Kai patikrinimo metu kolonijos direktorius jam pasiūlė apsikirpti, A.Stanevičius ne tik atsisakė vykdyti šį nurodymą, bet ir įžeidė pareigūną nuteistųjų ir personalo akivaizdoje.

Kalėjimo administracija „Lietuvos rytą” patikino, kad dabar neklusnusis kalinys jau apsikirpęs.

Nėra prieš ką gražintis

Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Jonas Muzikevičius „Lietuvos rytui” teigė, kad šioje įkalinimo įstaigoje želdintis barzdų ir ūsų negalima nuo 1957 metų, kai kolonija buvo įkurta.

Kartais kaliniai Alytuje mėgina aiškinti, kad barzda slepia jų netaisyklingą žandikaulį, o ilgesni plaukai – netaisyklingos formos kaukolę.

Bet pareigūnas jiems atšauna, kad kaliniai į pasimatymus neina, įstaigoje moterų nėra ir taisyti žandikaulių nėra prieš ką.

J.Muzikevičius pabrėžė, kad kelias dienas nesiskutęs kalinys nesudaro problemų, bet jeigu ant veido želdinami ilgesni plaukai – administracijai tenka įsikišti.

Pavyzdžiui, neseniai vienas kalinys buvo užsiauginęs 7 ar 8 centimetrų ilgio barzdą ir mėgino įrodinėti, kad įstatymai nedraudžia to daryti.

Pareigūnas mano, kad tokiais veiksmais galėjo būti siekiama išprovokuoti konfliktą su administracija.

Lukiškėse reaguojama ramiau

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikinasis direktorius Arvydas Ižička „Lietuvos rytui” sakė, kad jų įstaigoje suimtiesiems nedraudžiama želdintis ūsų ar barzdos, jei jos tvarkingos ir ten nėra gyvių.

„Mums būtų geriau, kad barzdų nebūtų, nes jos paslepia veidą.

Tačiau jei kalinys pas mus atvyko su ūsais ir barzda – tegu turi. Galime pareikalauti tik geresnės higienos. Želdintis ūsų arba barzdos irgi nedraudžiama, svarbu, kad tai neprasilenktų su sveiku protu”, – sakė pareigūnas.

Sugeba pergudrauti apsaugą

Nors kaliniams neleidžiama auginti barzdos bei ūsų, jie įsigudrina išeiti į laisvę vietoj kito nuteistojo.

1999 metais Lukiškėse Mindaugas Jakimavičius išėjo į laisvę vietoj Vitalijaus Zaričiaus.

Sulaikytasis pasielgė itin išradingai – prakrapštė nosį, žaizdą ištepė briliantine žaluma, užsilipdė ant veido pleistrą ir tapo panašus į tą, kuris turėjo išeiti į laisvę.

Bėglys buvo pagautas tik po pusmečio.

Prieš keletą metų Alytuje kalinys nugirdė paleidimo į laisvę laukiantį kalinį. Paskui pats atvyko į komisiją vietoj nugirdytojo, atsakė į visus klausimus apie išlaisvinamojo biografiją, nurodė jo adresą laisvėje ir buvo išleistas.

Apsimetėlis laisve džiaugėsi neilgai – po kelių savaičių buvo pagautas.

Būtina laikytis higienos

1955 metais Jungtinės Tautos priėmė tipines elgesio su kaliniais taisykles. Jose nurodoma, kad kaliniams turi būti suteiktos sąlygos prižiūrėti plaukus ir barzdą, vyrams turi būti leidžiama nuolat skustis, kad jie neprarastų jų orumą atitinkančios išvaizdos.

Šiais metais priimtose Europos kalėjimų taisyklėse apie barzdą ar ūsus nekalbama.

Daugumoje Europos valstybių kaliniai gali nešioti ir barzdą, ir ūsus.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Islandijoje, Čekijoje kalinimo taisyklėse nėra parašyta apie teisę į barzdą ir ūsus, bet jie minimi ten, kur kalbama apie kalinių higieną.

JAV laikomasi nuostatos, kad kalinys privalo prižiūrėti barzdą ar ūsus.

Rusijoje apie kalinio barzdą ir ūsus parašyta net įstatymuose – kalinys gali nešioti trumpus plaukus, trumpą barzdą bei trumpus ūsus.

Dabartiniame Lietuvos bausmių vykdymo kodekse apie barzdas ir ūsus nekalbama, tačiau įrašytas draudimas plikai skusti kaliniui plaukus be gydytojo pažymos dėl nepakankamos higienos.

Ankstesniame kodekse, kuris galiojo iki 2003-iųjų, kaliniams buvo leidžiama nešioti barzdą dėl religinių įsitikinimų.

Pirštų atspaudai – patikimiau

M.Romerio universiteto Penitencinės teisės ir veiklos katedros vedėjas Julius Dermontas tvirtina, kad reikalavimas neauginti barzdos saugumo sumetimais prieštarautų tarptautiniams dokumentams.

Tačiau, jo nuomone, negalima į Lietuvos įkalinimo įstaigas mechaniškai perkelti nuostatų, kurių įgyvendinti dar nepasirengta.

Europos kalėjimuose kaliniai laikomi atskirose kamerose, juos prižiūri kur kas daugiau žmonių, jie turi daugiau galimybių įsidėmėti ir atpažinti nuteistąjį.

Todėl greičiausiai barzdas Lietuvos įkalinimo įstaigose bus leista auginti tik tuomet, kai bus pradėti skenuoti kalinių pirštų atspaudai – tik taip juos bus galima patikimai atpažinti.