Baltijos jūros priekrantėje žvejoja daugiau nei 50 Lietuvos įmonių.
Dauguma yra įsigiję mažuosius žvejybos laivus arba kitokius pritaikę žvejybai. Visi jie įregistruoti Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje.
Dėl besikeičiančių verslo sąlygų žvejai priekrantės vandenyse beveik nebesugauna sterkų, plekšnių, žiobrių ( juos dar mariose išnaikina kormoranai). Menkės dažniausiai „ganosi” už teritorinės jūros ribų. Žvejai jas mielai pasiektų ir ten. Tačiau Vidaus vandenų laivybos inspekcijos išduodami dabartiniai laivų registracijos bei techniniai dokumentai, įgulos kvalifikaciniai liudijimai neleidžia žvejams plaukti toliau nei 12 mylių nuo kranto.
Kitų valstybių (Latvijos, Estijos) žvejai tokių ribojimų nesuvaržyti. Lietuvos įmonės su jais negali konkuruoti, nes yra nevienodos sąlygos.
Negauna kompensacijų
Lietuvos saugios laivybos įstatymas šios klasės laivams netaikomas, todėl Saugios laivybos administracija iki 12 metrų ilgio ir pramoginių laivų neregistruoja.
Vidaus vandenų laivybos inspekcija turi teisę registruoti laivus, galinčius plaukioti vidaus vandenyse, jūros pakrantėse ir jūroje. Tačiau, anot palangiškio žvejo Viktoro Butavičiaus, kažkodėl nuo 2002 metų Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje priekrantės žvejų laiveliai registruojami tik kaip žvejybos pramoginiai. Taip pataisytas ir įstatymas.
Jeigu yra žodis pramoginiai , tų laivelių savininkai praranda teisę į kuro kompensacijas, kurios taikomos žemdirbiams ir žvejams.
Nesutvarkyti dokumentai
Pagal Žuvininkystės įstatymą turėtų būti registruojami ir maži laiveliai kaip žvejybos laivai. Tačiau nėra atitinkamų poįstatyminių dokumentų, kurie techniškai nurodytų, kas yra žvejybos laivas. Todėl kyla daugybė problemų.
Anot priekrantės žvejų, anksčiau laivo dokumentai būdavo išduodami pagal jo galingumą. Jeigu jo galingumas leisdavo plaukti į jūrą iki 50 jūrmylių į vadinamąjį A-1 rajoną, tai laivo dokumentuose taip ir būdavo rašoma. Dabar, nepaisant laivo techninių galimybių, jo dokumentuose rašoma, kad žvejybos pramoginis laivas gali plaukti į jūrą tik 12 jūrmylių. Neatsižvelgiama ir į laivavedžių kvalifikaciją. Jeigu laivo kapitonas yra baigęs ir Lietuvos jūreivystės kolegiją, bet dirba žvejybos pramoginiame laive, jis gali plaukioti tik 12 mylių atstumu nuo jūros kranto.
Tačiau žuvys, ypač menkės, anot žvejų, Vidaus vandenų laivybos inspekcijos nurodymų nepaiso. Jos dažniausiai „ganosi” už 25 jūrmylių zonos ir Lietuvos priekrantės žvejams tampa nebepasiekiamos.
Daugelį metų plaukioję ten, kur yra žuvų sankaupos, žvejai nesupranta, kas dėl tokios painiavos jų laivelių dokumentuose kaltas – Vidaus vandenų laivybos inspekcijos vadovų kompetencijos stoka ar nenoras atsakyti už išduodamus dokumentus?
Kaimynai problemų neturi
Priekrantės žvejybos bendrovių savininkai domėjosi, kaip panašūs žvejų laiveliai registruojami Latvijoje, Estijoje ir Skandinavijos šalyse. Skandinavijoje tvarka labai aiški ir paprasta. Jei laivo techninės charakteristikos leidžia plaukioti jūroje, tai jokių ribojimų nėra. Latvijoje ir Estijoje prie Saugios laivybos administracijos sudarytas atskiras mažųjų laivų registracijos skyrius, kuriame irgi nėra nepagrįstų ribojimų, kokiu atstumu plaukti laivams. Todėl kaimynai išsijuosę „peša” menkes už 25 jūrmylių, o mūsų priekrantės žvejai sėdi „padžiovę tinklus” ir laukia iš valdininkų naujų instrukcijų.
Nauja tvarka – tik popieriuje
Savo problemas priekrantės žvejai išsakė siųsdami raštišką prašymą Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininkui Algividui Dainorui. Jis išsiųstas rugpjūčio pradžioje. Rašte minima, kad minėtos problemos buvo išsakytos ir Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai šių metų liepos 12 dieną vykusiame posėdyje Šventojoje. Komisijos išvadose nutarta priimti teisės aktų pakeitimus ir juos patvirtinti iki 2006 metų rugsėjo 1 dienos.
Atsakymą žvejai gavo ir iš Vidaus vandenų laivybos inspekcijos. Viršininko pavaduotojo Domijono Popovo žvejams atsiųstame rašte, be kita ko, rašoma: „Susisiekimo ministerijai pateiktas LR susisiekimo ministro 2001 gegužės 15 d. įsakymo nr. 161 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos patvirtinimo” pakeitimo” pakeitimo projektas. Jame pakrančių plaukiojimo rajoną siūloma laikyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija ir tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelius, todėl galėsite žvejoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir tarptautinės reikšmės vidaus vandens keliuose, išskyrus teisės aktais nustatytus apribojimus. Specialistai, turintys jūrinius išsilavinimus ir norintys valdyti laivus jūriniuose rajonuose, teisės aktų nustatyta tvarka gali įsigyti jūrinius kvalifikacijos dokumentus Lietuvos saugios laivybos administracijoje” (citatos kalba netaisyta).
Teoriškai į žvejų problemas lyg ir atsižvelgiama, tačiau faktiškai ir įpusėjus rugsėjui, kaip plaukė žvejoti iki 12 mylių į priekrantės vandenis su „pramoginiais” laiveliais, taip ir tebeplaukia.