Kasmet vis daugiau ir daugiau pirmo kurso studentų būna priversti palikti aukštąsias mokyklas
Išvykę studijuoti į kitą miestą jaunuoliai tikisi pabėgti nuo tėvų priežiūros ir patirti laisvo gyvenimo malonumus. Tačiau jie pamiršta svarbiausią dalyką – būtinybę lankyti paskaitas, gauti įskaitas ir išlaikyti egzaminus.
„Žinoma, studentiško gyvenimo malonumai taip pat labai svarbu, tačiau juos reikia mokėti suderinti su mokslais. Kasmet iš sąrašų būna išbraukiama nemaža dalis studentų, daugelis jų – pirmakursiai. To priežastys įvairios: paskaitų nelankymas, neatlikti laboratoriniai darbai, neišlaikytos įskaitos, egzaminai. Tačiau norint būti pirmūnu reikia visai nedaug: kasdien skirti bent po valandą laiko paskaityti užrašus, pasikartoti per paskaitas išdėstytą medžiagą”, – kalbėjo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto docentas Saulius Raila.
Pavėluoti stojamieji
Kėdainiuose gyvenantis Nerijus Balažekas į Kauno kolegiją atvyko studijuoti tik todėl, kad pavėlavęs į stojamuosius egzaminus nenorėjo veltui praleisti metų.
„Pavėlavęs į stojamuosius universitete nusprendžiau nedelsti ir iškart įstojau į Kauno kolegijos A.Vienožinskio menų fakultetą. Metai nenuėjo veltui, o ir į armiją nereikėjo eiti”, – su šypsena mums pasakojo dvidešimtmetis.
Pasak vaikino, išvykti į kitą miestą jį privertė tai, jog Kėdainiuose nebuvo norimų meninių specialybių studijų. „Išvykau į Kauną tikėdamasis gerai mokytis ir baigti Kauno kolegiją, bet ir man, kaip daugumai pirmakursių, koją pakišo laisvė svetimame mieste. Tačiau greitai supratau, kad jei nesimokysiu, būsiu išmestas dar nesibaigus pirmajam kursui”, – sako jis.
Didelis krūvis
Pirmajame kurse reikia išties daug mokytis. Daugeliui tai sunku.
„Juk ką tik baigėme mokyklą, o jau gyvename svetimame mieste ir turime tapti savarankiški. Tai, mano nuomone, ir yra sunkiausia. Kiek vėliau studentai apsipranta ir mokytis pasidaro lengviau – kaip mokykloje. Palikęs Kauno kolegiją po pirmojo kurso nesigailiu. Įstojau į Šiaulių universitetą studijuoti dailės ir dizaino, tad, jei neišmes, studijas tęsiu Šiauliuose. Tikiuosi, kad istorija su laisve svetimame mieste nepasikartos, juk jau ir patirties turiu. Antrą kartą būsiu pirmakursis”, – kalbėjo N.Balažekas.
Iškrenta per egzaminų sesijas
Kauno žemės ūkio universitete ekonomiką studijuojanti būsimoji antrakursė Viktorija Labūnaitytė pasakojo, kad daugelis pirmakursių palūžta dar per pirmąjį semestrą ir neišlaikę egzaminų sesijų būna išbraukiami iš studijuojančiųjų sąrašų.
„Universitete į studentus žiūri kaip į suaugusius žmones. Čia nebėra tos globos, kuri buvo mokykloje. Žiūrėdami į studentą kaip į subrendusį žmogų dėstytojai tikisi iš jo atsakingumo ir brandaus požiūrio į studijas. Tačiau atvykę iš provincijos pirmakursiai išties lengvabūdiškai žiūri į aukštąjį mokslą. Jiems galbūt svarbiau pamatyti didmiesčio gyvenimą, o ne sėdėti prie knygų ar rengtis diplominiam darbui”, – dalijasi patyrimu Viktorija.
Ji stengiasi gerai mokytis ir dėl tėvų. Jie labai džiaugiasi ir didžiuojasi gerais dukters rezultatais. „Tačiau man svarbiau yra ne pažymiai, o žinios. Visada žinojau, kuo noriu būti, todėl, įstojusi į universitetą dar nuo pirmojo semestro stengiausi išmokti kiek galima daugiau, kad tapčiau gera specialiste. Stengiausi greitai apsiprasti su ta mintimi, kad jau baigėsi mokykliniai metai, ir nuo šiol teks sunkiai paplušėti norint kažką pasiekti. Toks požiūris man padėjo ne tik neiškristi, tačiau ir pasiekti geriausių rezultatų”, – kalbėjo studentė.
Pasak Viktorijos, daugiausiai pirmakursių iškrenta dar per pirmąsias egzaminų sesijas. „Tačiau retas kuris nesistengia antrą kartą išsilaikyti įskaitų ir nesimoko, netgi jei jam gresia pašalinimas iš universiteto. Juk tuomet jiems jau nebe linksmybės galvoje”, – samprotavo studentė.
Reikia palaikymo
Pašalinimas iš aukštosios mokyklos – išties skausmingas smūgis kiekvienam studentui. Reikia ir pirmakursius suprasti: juk ne kiekvienas vos tik baigęs mokyklą jau yra atsakingas ir sugebantis atsakyti už savo veiksmus žmogus.
„Daugelis pirmojo kurso studentų per trumpą laiką nespėja apsiprasti su mintimi, kad baigėsi nerūpestingos vaikystės metai ir tėvai nebeatsako už savo vaikų klaidas, čia jie patys turi pasirūpinti savimi. Tačiau išbrauktam iš sąrašų studentui yra būtinas artimųjų, draugų palaikymas. Kitaip jaunam žmogui gali būti sunku atsitiesti. Daug priklauso nuo paties jauno žmogaus: ar jis stiprus ir savarankiškas, ar vis dar priklausomas nuo tėvų, aplinkinių ir emociškai silpnas”, – sakė dvidešimtmetė V.Labūnaitytė.
Pirmieji metai – sunkiausi
Vytauto Didžiojo universiteto Dizaino ir technologijų fakulteto prodekanė Vaida Jonaitienė tikino, kad pirmieji metai universitete yra patys sunkiausi, tačiau daugelis pirmakursių to nesupranta.
„Gyvenimas bendrabučiuose, laisvė nuo tėvų ir tai, jog iki šiol nebuvo tokių griežtų tvarkaraščių, tik nedaugelį priverčia pajusti atsakomybę ir uoliai mokytis. Dažnai pirmo kurso studentai atsipalaiduoja prasidėjus mokslams. Tvarka universitetuose yra visiškai kitokia nei vidurinėse mokyklose. Studentai juk – suaugę žmonės. Pirmaisiais studijų metais reikia ypač daug mokytis, tačiau daugelis jaunuolių to nesupranta ir užuot paskaitę užrašus laiką leidžia linksmindamiesi”, – sakė prodekanė.
„Visuomet norėjau studijuoti statybos inžineriją, todėl įstojusi į VDU žinojau, kad teks daug mokytis. Studijos buvo įdomios, žinojau, ką studijuoju ir man ta sritis buvo įdomi. Taigi per paskaitas miegoti netekdavo.
Tiesą sakant, dar per pirmąją egzaminų sesiją atkrenta tie studentai, kuriems ne mokslai galvoje. Juk ne visi studijuoja tai, apie ką jau seniai svajojo, o kiti galbūt dar nepasirengę suaugusiojo gyvenimui, todėl ir nežiūri atsakingai į aukštojo mokslo studijas”, – kalbėjo VDU statybos inžineriją studijuojanti Jurgita Jasinauskaitė.