Antano Smetonos vasaros rezidencijos pastatai jau daug metų yra avarinės būklės, o parke ganosi karvės
Netoli Prezidento Antano Smetonos gimtinės Lėno ežero pakrantėje stovi buvę jo dvaro rūmai su ūkiniais pastatais. Tačiau istorinių šalies vadovo rezidencijos ženklų čia neįžvelgsi. Gražios architektūros statiniai stūkso aptriušę lyg vaiduokliai, jų stogai kiauri, kambarių grindys supuvusios. Kai kur per langus matyti buvusios ligoninės baldų nuolaužos. Dvaro parke kaimiečiai dažnai gano karves.
Ukmergės rajono savivaldybės administracija parengė rezidencijos atnaujinimo projektą, tačiau statiniai ir teritorija tebepriklauso Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninei, nors ligoniai iš čia iškeldinti dar prieš penkiolika metų.
Padovanotas jubiliejaus proga
Dvaras stovi Užugiryje, netoli Užulėnio kaimo, kuriame augo būsimasis prezidentas. 1934 metais A.Smetonos 60 metų jubiliejaus proga tautininkų partijos komitetas sumanė šalies vadovui padovanoti vaizdingoje vietoje įkurtą Taujėnų dvaro palivarką. Lėšos šiai dovanai buvo renkamos iš gyventojų. Už surinktus pinigus buvo nupirkta apie 80 ha prie Lėno ežero, dar 25 ha miško Prezidentas gavo kaip Nepriklausomybės Akto signataras. Sujungus su A.Smetonos turėtus 5 ha miško, suformuotas 110 ha ūkis.
A.Smetona iš savo santaupų šalia palivarko ūkinių pastatų pastatė tarpukario reprezentacinės architektūros stiliaus dvarą, kurį projektavo architektas Feliksas Vizbaras. Rūmuose buvo įrengtas vandentiekis, kanalizacija, telefonas. Pirmą kartą Užugiryje Prezidentas A.Smetona vasarojo 1937 metais.
Prezidentas ketino čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau taptų žemės ūkio mokykla.
Ūkiu rūpinosi žmona
Daugiausia dvaro ūkio reikalais domėjosi Prezidento žmona Sofija. Rezidencijos istorija besidominti buvusi mokytoja Veronika Meilūnienė pasakojo, kad po karo jai teko bendrauti su prezidentienės kambarine. „Ji sakė, kad S.Smetonienė čia dažnai atvykdavo ir vadovaudavo darbininkams, dalyvavo dvaro pastatų statybose, – kalbėjo V.Meilūnienė. – Ji buvo kilusi iš dvarininkų šeimos, ir šie darbai jai labai patikdavo”.
Ūkyje užaugintas derlius atitekdavo jame gyvenusiems ir dirbusiems valstiečiams, agronomams, veterinarijos gydytojams. Netoli rezidencijos buvo įrengtos kiaulidės, karvidės, arklidės, sumūrytas gražus garažas. Buvo patalpos ir rezidenciją saugantiems kariams. Svečiai apsigyvendavo prie pat ežero pastatytame vasarnamyje.
„Prezidentienė daug bendravo ir su aplinkiniais gyventojais, prireikus duodavo jiems vaistų”, – sakė V.Meilūnienė.
Prezidentas čia apsilankydavo rečiau – maždaug tris kartus per metus. Vyresnieji Užulėnio gyventojai prisimena, kad vietiniams tada būdavo didelė šventė. Kaimo žmonės laukdavo Prezidento su duona ir druska, padengdavo stalą.
Sovietmečiu įkurta ligoninė
Sovietmečiu ūkis perduotas kolūkiui, o Prezidento rezidencijos statiniuose įrengtos palatos tuberkulioze sergantiems vaikams, kabinetai medicinos personalui. Arklidėse veikė laboratorija, kiaulidėse – administracija, karvidės paverstos maisto sandėliu. Paskirties nepakeitė tik A.Smetonos garažas – čia buvo ligoninės automobilių ūkis.
V.Meilūnienė čia daug metų dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, nes mažiesiems pacientams tekdavo ilgai gydytis, tad juos mokė ligoninėje.
Pasak moters, įstaigos vadovai kruopščiai prižiūrėjo parką, buvo supiltos klombos, įrengtas fontanas. „Kartą buvo įsakyta kiekvienam darbuotojui iš kur nori gauti ir atvežti po kelias pušeles. Dabar mano sodinti medžiai jau štai kokie”, – mosteli ranka V.Meilūnienė prie dvaro ošiančių pušų link.
Vėliau Prezidento rezidencijoje nuspręsta įkurti suaugusiųjų tuberkuliozės ligoninę, paskui čia buvo gydomi alkoholikai, dar vėliau pastatai perduoti Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninei.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Seime pradėta kalbėti, kad Prezidento rezidencijoje nederėtų gydyti psichikos ligonių. „Pacientai buvo iškeldinti, tačiau pastatai taip ir liko Naujosios Vilnios ligoninės balanse, – kalbėjo V.Meilūnienė. – Dabar, kai daug metų nuolat matau apleistus ir yrančius pastatus, galvoju, kad gal geriau čia būtų gydomi žmonės”.
Parengtas atgaivinimo projektas
Prezidento rezidencija sulaukia nemažai turistų, čia organizuojami įvairių organizacijų sąskrydžiai, kultūros renginiai, stovyklauja skautai. Čia minimi ir A.Smetonos gimtadieniai. Tačiau lankytojai gali tik pasivaikščioti po parką – visi pastatai užrakinti ir yra apgailėtinos būklės. Pro kai kurių langus matosi ligoninės baldų lūženos.
Taujėnų seniūnė Elvyra Tulušienė sakė, kad teritorija yra saugoma ir tvarkoma Ukmergės rajono savivaldybės administracijos lėšomis, sargai įrengė valčių prieplauką.
„Europos Sąjungos fondams esame parengę 20 mln. litų vertės projektą, – sakė seniūnė. – Jei gautume finansavimą, renovuotume pastatus, poilsiui pritaikytume parką, paskui galvotume, kaip būtų galima panaudoti šį Prezidento palikimą”.
Ji minėjo, kad Ukmergės valdžia siekia perimti teritoriją ir statinius iš ligoninės. „Tik tada galėsime kurti planus ir tikėtis lėšų, – kalbėjo E.Tulušienė. – Sveikatos apsaugos ministerija, atrodo, palankiai vertina mūsų idėjas ir žada atsisakyti rezidencijos”.
Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad Naujosios Vilnios ligoninės turto Užugiryje likimas kol kas dar svarstomas.