Vakar Kaune paminėtos legendinio Lietuvos partizano, dimisijos majoro Juozo Lukšos-Daumanto 85-osios gimimo ir 55-osios žūties metinės.
Ta proga buvo aplankyta jo žūties vieta Pabartupio kaime Kauno rajone, aukotos šv. Mišios, o vakare vyko minėjimas Kauno karininkų ramovėje. Chorui „Perkūnas” atlikus Lietuvos himną, buvo padėta gėlių prie J.Lukšos portreto.
„Man ypač malonu, kad kasmet vis gražiau prisimenamas mano brolis”, – sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, buvęs partizanas Antanas Lukša. Renginyje taip pat dalyvavo Niujorke gyvenanti J.Lukšos našlė Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė, keli šimtai kauniečių, Garliavos J.Lukšos gimnazijos moksleiviai.
J.Lukša gimė 1921 metų liepos 10 dieną Juodbūdžio kaime (Veiverių valsčiuje, Marijampolės apskrityje). 1945 metais, taip ir nebaigęs architektūros studijų, tapo partizanu. Jo slapyvardžiai buvo Juodis, Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Skrajūnas, S.Mykolaitis, Daumantas. 1947 m. J.Lukša tapo Birutės rinktinės vadu. 1948 m. dalyvavo Baden Badene (Vokietija) vykusiame pasitarime su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) atstovais dėl tolesnės partizaninės kovos. 1949 m. buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininku, jam suteiktas kapitono laipsnis.
1950 metais, gyvendamas Prancūzijoje ir laukdamas galimybės desantu grįžti į Lietuvą, jis parašė knygą „Partizanai už geležinės uždangos”. Provokatoriaus iškviestas į susitikimą, J.Lukša žuvo 1951 metų rugsėjo 4 dieną Garliavos apylinkėse, prie Pažėrų. Jo kapas nežinomas, o žūties vietoje pastatytas kryžius.
2004 metais režisierius Jonas Vaitkus, remdamasis J.Lukšos ir dar trijų jo brolių istorija, sukūrė filmą „Vienui vieni”.
i Love partizanai v