Lietuvos dailės muziejus, Karališkųjų Lazenkų muziejus (Varšuva) ir Lenkų institutas Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, atidarė parodą „Karališkosios Lazenkos”
Ekspozicija skirta paminėti Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 15-ąsias metines. Ji veiks iki rugsėjo pabaigos.
74 hektarų ploto Karališkasis Lazenkų parkas – Varšuvos pasididžiavimas. Karališkųjų Lazenkų istorija, jų dabartis, čia sukauptas meninis palikimas labai svarbus Lenkijai ir liudija jos kultūrą. Dabar parkas – mėgstamiausia varšuviečių ir miesto svečių pasivaikščiojimų, pramogų vieta. Savaitgaliais jame apsilanko apie 30 tūkst. žmonių.
Karališkosios Lazenkos traukia salos rūmais, daugybe gėlynų, skulptūromis, kanalais, romantiškais tilteliais, plaukiojančiomis gondolomis, klasicizmo stiliaus amfiteatru, garsiojo Frederico Chopino paminklu. Šalia jo rengiami tradiciniai fortepijono muzikos koncertai niekada nestokoja klausytojų. Po teritoriją visai nesibaimindami žmonių išdidžiai vaikšto povai, daug kitų gyvūnų.
Parko gyvybingumą užtikrina ilgametis jo direktorius prof. Marekas Kwiatkowskis. Vadovas į labdaringą veiklą sugeba įtraukti įvairias verslo firmas, kompanijas. Čia organizuojamos jų tradicinės šventės, mielai muzikuoja garsūs muzikai – per metus surengiama apie tūkstantį koncertų. Neįtikima – įėjimas į parką nemokamas. Direktorius įsitikinęs, kad „Lazenkos – visos tautos turtas”.
XIII amžiuje šioje vietoje stovėjo Jazdovo tvirtovė, tačiau 1262 metais ją sugriovė įsibrovėlių gentys. Nuo tada prasidėjo ne tik Lazenkų, bet ir Varšuvos istorija. XVI amžiuje čia plytėjo karalienės Onos Jogailaitės žvėrynas. Po šimtmečio didysis maršalka Stanislovas Heraklis Liubomirskis kanalų apsuptoje saloje įsirengė prabangią būstinę, kurioje buvo vonios kambarys, dekoratyvus „urvas” ir fontanas. Iš to ir kilo Lazenkų pavadinimas. Eruditas ir filosofas maršalka mėgo malonumus, pasilinksminimus, šalia maudyklos pristatė kitų statinių. Kai šias valdas nusipirko paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis, jis ėmėsi pertvarkymų pagal savo skonį. Čia būrėsi menininkai, parkas ir želdiniai puošiami, tvarkomi bei plečiami. Karaliaus valia buvo rengiami vaidinimai, koncertai, pokyliai. Veikė net trys teatrai. Vasaromis Karališkosios Lazenkos faktiškai tapdavo sostine. Rūmuose apsigyvendavo, o pritrūkus vietos puošnias palapines parke pasistatydavo didikai, svarbūs valstybės asmenys. Vėliau Lazenkose įkurtoje Karininkų mokykloje būrėsi jauni patriotai, pakėlę atgimimo bangą per 1830 metų sukilimą. Varšuvą nusiaubęs Antrasis pasaulinis karas didelės žalos Lazenkoms nepadarė, nors jas irgi buvo rengiamasi sprogdinti. Laimė, nespėta. Tačiau sutvarkyti parką užtruko iki 1960 metų.
Dabar čia gyva ir smagu. Magiškas Lazenkų žavesys, visada įkvėpdavęs dailininkus, ir dabar juos traukia. Dalis menininkų sukurtų darbų tapo paveldu ir svarbia ikonografine medžiaga.
Lazenkas, jų lankytojus piešė žymūs pasaulio dailininkai. Taikomosios dailės muziejuje surengtoje parodoje eksponuojamos XVIII-XIX amžiaus autorių kūrinių faksimilės, dabarties meninės fotografijos, supažindinančios su Karališkosiomis Lazenkomis. Čia taip pat atvežta dešimt prof. Kwiatkowskio tapytų paveikslų.
Šia paroda ir surengtu kultūros vakaru Lietuvos dailės muziejus tęsia Europos valdovų rūmų ir jų pritaikymo dabarties reikmėms pristatymo programą. Visuomenei jau buvo pristatytos Krokuvos Vavelio, Varšuvos karališkoji ir Marienburgo pilys.
Į atmintį įstrigo vieno vilniečio pasakojimas, kaip jis, nuvykęs į Varšuvą, užsuko į Karališkųjų Lazenkų parką ir visą dieną ten pasiliko, nes niekur kitur eiti nebenorėjo. Kažin, ar pasakytų tą patį, ar rastų visai dienai malonumų ir pramogų vilnietis arba miesto svečias, užsukęs į Sereikiškių ar Vingio parkus?