Kvotų kilpas bandoma atmazgyti

Tobulinant apmokėjimo už stacionaro paslaugas taisykles gydytojams nebereikės spręsti rebuso, kaip išvyti namo ligonius

Šį pusmetį šalies ligoninės buvo dresuojamos gyventi pagal nerealias paslaugų kvotas. Ne vienas gydytojas dėl to buvo priverstas pamiršti Hipokrato priesaiką ir prieš sergantį žmogų užtrenkti duris. Išvarginti ligonių kasų muštro ligoninių vadovai pagaliau vėl galės galvoti, kaip pagerinti paslaugų kokybę, laiku suteikti pagalbą, o ne vien sutaupyti nuskriaudžiant pacientus.

Tokią viltį suteikė praėjusią savaitę po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko išsakytas pažadas atsisakyti kvotų, ribojančių Lietuvos gyventojų galimybes gydytis ligoninėse. Tačiau žaidimo taisyklės išliks, tik bus liberalesnės, labiau orientuotos į žmogų.

Žada keisti abejotiną sprendimą

„Ligoniai turi gauti visą jiems būtiną pagalbą, nepriklausomai nuo jokių kvotų“, – pareiškė sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas po praėjusį ketvirtadienį įvykusio susitikimo su šalies vadovu Valdu Adamkumi. „Galvoju, kad šių metų pabaigoje pasieksime, kad kvotavimo guldymui į ligonines nebeliktų“, – sakė ministras.

Tam, kad nebūtų ribojamos sergančiųjų galimybės gydytis ligoninėse, pritarė ir Prezidentas. Jis kritikavo, kad ligonių kasoms pasirašant sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis nėra nustatyta aiškių kriterijų. Kvotų panaikinimas – vienas pirmųjų naujojo ministro žingsnių taisant savo pirmtako, buvusio ministro Žilvino Padaigos priimtus abejotinus sprendimus, kuriuos lėmė nenoras įsiklausyti į ligoninių vadovų nuomonę.

Atrodo, kad šis sprendimas subrendo per pirmąjį darbo mėnesį R.Turčinskui aplankius daugelio šalies rajonų gydymo įstaigų, ligoninių, pabendravus su jose dirbančiais medikais ir jų pacientais. Provincijos medicinos specifika jam gerai pažįstama iš vidaus, ministras daugiau kaip du dešimtmečius vadovavo Marijampolės ligoninei.

Kaip „Kauno diena“ jau ne kartą rašė, paslaugų kvotų Damoklo kardas virš ligoninių ir jų pacientų pakibo šių metų pradžioje ministrui Ž.Padaigai pasirašius įsakymą dėl naujos stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarkos. Nors ligoninių vadovai įsakymui dar neįsigaliojus įspėjo, kad siektinos paslaugų apimtys yra nerealios, niekas jų neklausė. Tik po keleto mėnesių kilus skandalui, kai pagalbos nesulaukė ne vienas ligonis, buvo pradėta ieškoti kompromiso.

Tačiau nepaisant to ligoninės vis tiek iki šiol priverstos nuolatos balansuoti ant Hipokrato priesaikos pažeidimo ribos, rizikuoti, kad su šeimos gydytojo siuntimu atvykęs ligonis dėl išnaudotų kvotų išsiųstas gydytis į namus, patirs komplikacijas, jo būklė dar labiau pablogės, o už pasekmes gali tekti atsakyti teisme.

Gydytojai ir įstaigų vadovai virto sąskaitininkais, kasdien suvedinėjančiais statistinius rodiklius. Ypač sunkioje padėtyje buvo atsidūrusios kai kurios rajonų ligoninės, tačiau kvotų naštą pajuto ir didžiųjų miestų, apskričių ligoninės. Kai kurioms nebebuvo mokama net už suteiktą būtinąją pagalbą. Vengdamos pakenkti ligoniams daugelis įstaigų prarado nemažai pinigų, viršijusios paslaugų kvotas.

Priėmimo skyriams – didžiulis krūvis

Kauno apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Stasys Gendvilis sako, kad siekiant neviršyti nustatytų paslaugų kvotų tenka dažnai atsisakyti gydyti ligonius. „Tai didžiulis krūvis mūsų Priėmimo skyriui. Jo darbuotojai turi stengtis kuo daugiau pagalbos, bent jau pirmąją ir būtinąją, suteikti neguldant sergančiojo į ligoninę, kiek įmanoma geriau jį ištirti, o po to vėl siųsti į pirminę grandį arba specialistų konsultacijai“, – teigia ligoninės vadovas.

Tai sukelia ligonių nepasitenkinimą. Ypač tuomet, kai žmogų atgabena greitoji medicinos pagalba, kurios medikams atrodo, kad hospitalizacija būtina, ar jis atvyksta su šeimos gydytojo siuntimu stacionariniam gydymui. Pasak S.Gendvilio, gydytojai prieš atsisakydami ligonį guldyti stengiasi labai atsakingai įvertinti, ar tikrai jis nenukentės, ar nepablogės jo būklė išsiuntus namo. Nerizikuoja net ir žinodami, kad viršija kvotas ir dėl to negaus nemažos pinigų sumos.

„Ypač sunku verstis buvo pavasario ir žiemos mėnesiais. Apskaičiavome, kad už viršytas kvotas per metus vidutiniškai prarasime nuo 800 tūkst. iki 1 mln. litų“, – sako pašnekovas. Jis prisimena Sveikatos apsaugos ministerijos pažadus, kad mažinant hospitalizacijos lygį bus kartu didinami paslaugų įkainiai. Bet kol kas ligoninės to nepajuto, kaip ir anksčiau už paslaugas joms ligonių kasos sumoka tik apie 60 – 70 proc. realių jų kaštų.

Kaišiadorių ligoninės direktoriaus pavaduotoja Laima Rudienė sako, kad sutilpti į ligonių kasų nustatytas paslaugų kvotas niekaip neįstengia. „Mūsų siektinas hospitalizacijos rodiklis yra 230 ligonių per mėnesį. Tuo tarpu mes gydome vidutiniškai 350 – 400 pacientų, netgi vasarą, kai jų srautai sumažėja, nesugebėjome to padaryti, nes žmonės serga. Dėl to nuolatos gauname barti, bet ligonių išvaryti nesiryžtame, nenorime rizikuoti“, – tikina ligoninės vadovė.

Ji tikina pastebėjusi dėsningumą, kad jei ligonio nepaguldo, išsiunčia gydytis į namus, jis po keleto dienų vėl atkeliauja, naktį, su greitąja pagalba, arba žymiai pablogėjus būklei, atsiradus komplikacijoms. „Dažnai užtenka žmogų intensyviai gydyti stacionare keletą dienų, nereikia nė savaitės, o po to jau galima gydymą tęsti namuose“, – aiškina L.Rudienė.

Kaišiadorių ligoninė dėl to, kad nevykdo kvotų, kiekvieną mėnesį praranda apie 40 – 50 tūkst. litų. Net ir vasarą, kai sergamumas šiek tiek sumažėja, nepavyko išvengti nuostolių. „Laukiame nesulaukiame dienos, kai nebeliks kvotų. Pagaliau galėsime labiau rūpintis ligonių gydymu, paslaugų kokybe. Tik dar reikėtų atsisakyti ir smulkmeniško paslaugų skirstymo į grupes, nes tai taip pat labai apsunkina darbą“, – sako ligoninės direktoriaus pavaduotoja.

Liberalizuos žaidimo taisykles

Tačiau ar ne per anksti ligoninės ir jų pacientai apsidžiaugė? Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas, komentuodamas ministro pažadus atšaukti kvotas, juos interpretuoja kiek kitaip. „Ministras turėjo galvoje, kad bus tęsiama neseniai pradėta liberalizuoti apmokėjimo už stacionaro suteiktas paslaugas tvarka, ji bus tobulinama, kad būtų palankesnė pacientui“, – tikino ministerijos sekretorius.

Jo teigimu, viską lems turimų finansinių išteklių kiekis. 10 ar 15 milijonų litų problemos neišspręs. Nors ministras tikino, esą pinigų šiam tikslui nepritrūks, realiai tai paaiškės tik svarstant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kai bus aišku, kiek jis didės. „Nepaisant to, pinigų kiekis visuomet bus ribotas, todėl turi būti nustatytos tam tikros žaidimo taisyklės“, – sakė H.Baubinas.

Jis įspėja: kvotų panaikinimas dar nereiškia, kad jokių suvaržymų nebeliks, kiekvienas ligonis bet kada atėjęs į ligoninę galės ten gydytis. Pasak ministerijos sekretoriaus, R.Turčinsko pažadai panaikinti apribojimus ligoninių teikiamų paslaugų apimtims viso labo tereiškia, kad ši sistema taps palankesnė ligoniams. Bus siekiama, kad sutrumpėtų laukimo eilės, nuošalyje neliktų žmogaus poreikiai.

„Ministerijos prioritetu ir toliau išlieka užtikrinti pačių sunkiausių ligonių gydymą stacionare. Tie, kuriems gydymasis ligoninėje nebūtinas, turi gauti ambulatorinę pagalbą. Todėl ir toliau būtina plėtoti dienos chirurgiją, ambulatorines paslaugas. Deja, kai kurios ligoninės, ypač verkiančios dėl kvotų, tam skirtų lėšų nesugeba panaudoti“, – komentuoja H.Baubinas.

Skaudžios socialinės priežastys

Išliks ir siektini hospitalizacijos rodikliai (18 atvejų 100 gyventojų per metus), į juos bus atsižvelgiama atliekant skaičiavimus, tačiau jie neturi tapti mechanine priemone ribojant paslaugų apimtis. Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius tikina, kad jie visai realūs, tačiau pripažįsta, kad kai kurioms rajonų ligoninėms yra sunkiau pasiekiami dėl jų aptarnaujamų pacientų specifikos – socialinių priežasčių.

„Iš tiesų jų medikai atsiduria sudėtingoje situacijoje, kai naktį greitoji atveža senyvo amžiaus ligonį, gyvenantį už 30 kilometrų, kur autobusas važiuoja du kartus per savaitę, ir paaiškėja, kad jam gydymo ligoninėje nereikia, reikia tik slaugos. Todėl numatome daugiau lėšų skirti plėtoti slaugos paslaugoms, ji padėtų spręsti socialines problemas. Ir ligoninės nebūtų užkrautos, ir žmonės neliktų be pagalbos“, – svarsto ministerijos sekretorius.

Labiausiai tikėtina, kad nauja apmokėjimo už stacionaro paslaugas tvarka galėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.