Lietuvos vyrų rinktinėje per pasaulio čempionatą Japonijoje debiutavęs Linas Kleiza tvirtina, kad septintoji vieta jaunai Lietuvos rinktinei – visai neblogas rezultatas
Vienas iš trijų nacionalinės komandos debiutantų Linas Kleiza sėkmingai įrodinėjo savo vertę per pasaulio krepšinio čempionatą Japonijoje. Pirmą kartą Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius apsivilkęs 21 metų 203 cm ūgio puolėjas geriausiai ekipoje kovojo dėl atšokusių kamuolių, buvo antras pagal aikštelėje praleidžiamą laiką ir ketvirtas pagal pelnytų taškų vidurkį. Per beveik 27 minutes Kleiza vidutiniškai surinkdavo po 10,8 taško, po krepšiais sugriebdavo po 5,8 kamuolio.
Pralaimėjimai – skaudūs
– Linai, vienas geriausių Lietuvos rinktinei mačų per pasaulio čempionatą buvo paskutinis – su vokiečiais.
– Taip, labai norėjome iš Japonijos išvažiuoti iškovoję pergalę. Keletą rungtynių pralaimėjome itin skaudžiai, todėl tikėjomės reabilituotis. Per ketvirtfinalį akivaizdžiai nusileidome tik čempionais tapusiems ispanams. Per visas kitas rungtynes, kurias pralaimėjome, pergales tiesiog atidavėme varžovams į rankas. Tai tikrai buvo labai skaudu.
– Ar tokio žaidimo, kokį demonstravote per mačą su vokiečiais, būtų užtekę įveikti turkus ir graikus?
– Taip, manau, būtų užtekę. Pažiūrėkite, ką išdarinėjome rungtynių su turkais pabaigoje. Aišku, tuo nesididžiuojame ir esame labai nusivylę. Vis dėlto mūsų rinktinė – jauna komanda ir užimti septintąją vietą pasaulyje yra ne didžiausias nusikaltimas, nors visi Lietuvoje taip galvoja. Galbūt galėjome būti ir aukščiau – grįžti penkti ar šešti, tačiau patekti ir tarp aštuonių geriausių pasaulio rinktinių tikrai nėra paprasta. Visi stengėmės, norėjome laimėti. Čia niekas nesėdėjo ant suoliuko sudėjęs rankas ir nesakė: „Ai, kas bus, tas bus”. Visi, ir treneriai, ir žaidėjai, norėjo padaryti tai, kas įmanoma geriausia, tačiau nepavyko.
Pasižiūrėkite, kiek laiko kitos komandos rungtyniauja kartu ir kiek yra pasiekusios. Mes esame nauja karta, todėl ne taip paprasta nugalėti ispanus ir graikus.
– Tačiau prieš kelionę į Japoniją vylėtės kovoti dėl medalių?
– Visada tikimės kovoti dėl medalių, bet patekti tarp keturių geriausiųjų nedaug turėjome šansų. Kad nugalėtume ispanus, mums reikėjo stebuklo.
– Lietuvoje virė aistros dėl rinktinės, daug kas reikalavo vyriausiojo trenerio Antano Sireikos atsistatydinimo. Tačiau komanda po rungtynių su turkais išreiškė paramą treneriui.
– Taip. Dėl pralaimėjimo turkams esame kalti patys. Treneris komandai vadovavo tikrai gerai. Ir patys labai norėjome laimėti, bet nepavyko. Dėl to nereikia badyti pirštais vieni kitų. Paprasčiausiai mums pritrūko ir žaidybinės sėkmės, ir patirties. Tai dažnai jausdavome rungtynių pabaigoje. Dėl tokių klaidų, kurias darėme, nieko negalima pasakyti. Tai tik mūsų kaltė.
– JAV rinktinė, siekusi aukso medalių, užėmė trečiąją vietą. Ar tavęs tai nenustebino?
– Tikėjausi, kad amerikiečiai gali susidurti su sunkumais. Tokias gerą krepšinį demonstruojančias komandas kaip Graikijos ir Ispanijos tikrai nėra lengva nugalėti. Amerikiečiai tai patyrė savo kailiu. Vis dėlto trečiąją vietą užėmusi JAV rinktinė nepanikuoja.
Su Anthony nesipyksta
– Per pirmą čempionato dalį nedemonstravai geros sportinės formos, o štai Saitamoje jau įsižaidei. Kaip vertini savo pasirodymą Japonijoje?
– Buvo visko – ir gerų rungtynių, ir vidutinių. Man tai pirmas čempionatas, daug žaidžiau, todėl manau, kad gerokai ir patobulėjau. Tikiuosi, galėsiu tą patirtį panaudoti kitą vasarą vėl žaisdamas rinktinėje. Iš pradžių šiek tiek gripavau, tačiau dabar jau esu sveikas. Mano žaidimui turėjo įtakos ir liga, ir noras viską padaryti kuo geriau. Gal kiek „perdegiau”. Visa tai susidėjo į viena.
– Per draugiškas rungtynes, vykusias prieš pasaulio čempionatą Pietų Korėjoje, susistumdei su komandos draugu Carmelo Anthony iš Denverio „Nuggets”. Susitaikėte?
– Ne ne, viskas tikrai gerai, esame draugai (šypsosi). Buvome susitikę, kalbėjomės. Jis nematė, ką stūmė, nematė, kad ten buvau aš. Paskui Macas jį pastūmė tiesiai į mane, tačiau viskas jau seniai pamiršta.
– Kada išvyksti į JAV?
– Rugsėjo 12-ąją. Paskutines atostogų dienas leisiu Lietuvoje su šeima.