Miesto valdžia perima likviduojamos sporto mokyklos „Marva” inventorių ir rengiasi aukcionui
Kauno miesto taryba šią savaitę ketina patvirtinti procedūras, kurios leis parduoti „Marvos” žirgyną aukcione. Artimiausiu metu bus perimtas jo inventorius ir perduotas kitoms mokykloms.
„Marvos” direktorius šiuos Savivaldybės administracijos žingsnius laiko sporto mokyklos laidotuvėmis. Tuo tarpu valdininkai tikina, kad treneriai ir jų auklėtiniai turės sąlygas sportuoti, o miesto biudžetas atsikratys sunkios finansinės naštos.
Perimamas turtas
Savivaldybės administracija vasarą paskyrė sporto mokyklos „Marva” likvidatorių – Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą, kuriam sumokėjo 8,5 tūkst. litų.
Kauno savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus teigė, kad rytoj miesto Taryba turėtų pritarti sporto mokyklos „Marva” turto perėmimo procedūrai. „Iš mokyklos balanso Savivaldybės administracijos žinion bus paimti žirgų balnai, penkiakovininkų pneumatiniai pistoletai, įvairi kita sporto įranga, kompiuteriai”, – sakė G.Jankus. Pasak jo, visą inventorių ketinama perduoti Kauno plaukimo mokyklai ir sporto mokyklai „Gaja”.
„Marvos” arklidžių, ūkinių ir kitų pastatų, 2,8 ha sklypo pradinė vertė bus nustatyta nepriklausomų ekspertų. „Iki spalio mėnesio turėtume parengti šį objektą aukcionui”, – kalbėjo G.Jankus.
Savivaldybės administracijos nustatyta balansinė žirgyno vertė yra 2,1 mln. litų.
Kratosi finansinės naštos
Pernai „Marvos” mokyklai iš miesto biudžeto buvo skirta 645 tūkst. litų. Net 401 tūkst. litų panaudotas darbuotojų atlyginimams. Tuo tarpu teikdama paslaugas mokykla uždirbo tik 27 tūkst. litų. Šiemet žirgynui skirta 712 tūkst. litų.
Mokykloje dirba 29 darbuotojai, iš jų – tik 8 treneriai. Čia laikoma 13 žirgų, dar maždaug tiek pat nuolat būna priimami pagal panaudos sutartį iš savininkų.
Pasak Kauno vicemerės Adelės Echodienės, mokykla buvo didelė našta miesto biudžetui. „Ši bazė labai apleista. Nereikia kaltinti, kad Savivaldybė skyrė per mažai dėmesio. Kai kuriuos darbus tikrai buvo galima atlikti ir už žirgyno uždirbtus pinigus”, – yra sakiusi vicemerė. Ji minėjo, kad sulaukta skundų ir dėl direktoriaus darbo metodų.
Netiki mokyklos ateitimi
Pagal privatizavimo sąlygas naujieji žirgyno šeimininkai penkerius metus negalės keisti objekto paskirties. Miesto valdžia tikisi, kad vaikai čia ir toliau galės treniruotis, bus skiriama pinigų žirgų nuomai.
Tačiau „Marvos” direktorius Edmundas Margevičius įsitikinęs, kad žirgyną nusipirkę verslininkai rūpinsis tik žirgų veisimu ir pardavimu. „Galiu lažintis, kad po penkerių metų čia apskritai neliks žirgų ir veikla bus pakeista, – įsitikinęs jis. – Aš ne prieš privatizavimą, bet miesto valdžia visai nieko nesiūlo, kaip išsaugoti sportą. Manau, kad reikėjo planuoti naujo modernaus žirgyno statybą, o pinigų tam skirti iš „Marvos” privatizavimo lėšų”.
Jis netiki, kad Savivaldybės administracijai bus pigiau nuomoti žirgus. „Tegul jie pirmiausiai sužino, kiek ta nuoma jiems kainuos. Neseniai vienoms penkiakovės varžyboms už žirgo nuomą teko pakloti 2 tūkstančius litų”, – tikino „Marvos” vadovas.
Tuo tarpu Kauno plaukimo mokyklos direktorius Šarūnas Mažutaitis mano, kad penkiakovininkams bus naudingiau treniruotis jų mokykloje kartu su plaukikais. „Pavyzdžiui, turintys talentą plaukimui penkiakovininkai, bet silpniau pasirodantys kitose rungtyse, bus lengviau pastebimi ir, jei norės, galės koncentruotis vien į plaukimą”, – aiškino jis. Į šią mokyklą iš „Marvos” dirbti ateis 5 treneriai.
„Gajos” mokyklos direktorius Viktoras Krimelis taip pat sakė, kad jaunieji sportininkai nieko nepraras atėję į jų mokyklą. Čia bus priimti 3 fechtavimo treneriai.
Brangus malonumas
„Kauno diena” jau rašė apie skaitytojų būgštavimus, kad po „Marvos” privatizacijos mieste nebus kur pajodinėti mažesnes pajamas turintiems žmonėms. Kai kurie žmonės laiškuose minėjo, kad Kauno rajone esantys privatūs žirgynai juos atgraso ne tik kainomis, bet ir nuotoliu – į juos sudėtinga nuvažiuoti neturint nuosavo transporto.
„Marvoje” mėnesio abonementas treniruotis su žirgais kainavo 60 litų. Už šią sumą buvo siūlomos 8 akademinės valandos su treneriu. Pagynės kaime įsikūrusiame klube „Eskadronas” už tą patį laiką reikia mokėti 100 litų. Valanda jojimo čia įkainota 40 litų. Klubo vadovas Egidijus Zakarevičius sakė, kad jo klube yra sportininkų, dalyvaujančių šalies varžybose.
Pajiesio žirgyno savininkė Rima Naudžiūtė teigė, kad pajodinėti pusvalandį čia kainuoja 25 litus. „Nuolatiniams klientams taikau nuolaidas. Tačiau tai – brangus verslas, ir mažesnių kainų pasiūlyti niekaip negalėčiau”, – pripažino ji. Pasak R.Naudžiūtės, norintis nuolat šiuo sportu užsiiminėti vaikas turi išlaikyti žirgą. Per mėnesį gardo nuoma ir pašarai kainuoja iki 600 litų. „O pridėjus individualias treniruotes, kaina tampa dar didesnė”, – kalbėjo R.Naudžiūtė.
Nusipelnęs žirgų sporto treneris, buvęs Žirginio sporto sąjungos direktorius Mečislovas Preišegolavičius mano, kad jojimas yra lordų sportas. „Išlaikyti žirgą labai brangu, jau nekalbant apie jo kainą”, – sakė jis.
M.Preišegolavičius apgailestavo, kad Kaune neliks vienintelio dotuojamo žirgyno. „Be biudžetinio finansavimo šis sportas negali būti prieinamas mažesnes pajamas turinčių šeimų vaikams. Be treniruočių, žirgų išlaikymo, dar yra transportavimo kaštai vežant žirgus į varžybas, taip pat reikia mokėti startinį mokestį. Taigi per metus be kelių tūkstančių litų neapsieisi”, – kalbėjo M.Preišegolavičius.
Jis pastebėjo, kad žirgų sporto lygis šalyje šiek tiek smuktelėjo. „Bet nenoriu būti pesimistas – šalyje yra apie 50 klubų, ir padėtis kada nors pagerės”, – vylėsi jis.