Vairuotojai nervinasi ne tik per greitai įsižiebus raudonam šviesoforo signalui. Jų įtūžį užsitraukia ir gatvės nespėję pereiti pėstieji.
Žalia – 68 sekundes
Šie pradėję eiti per važiuojamąją kelio dalį degant žaliam signalui turi teisę pereiti ją net užsidegus raudonai šviesai.
Visose sankryžose šviesoforų signalų trukmė skirtinga. Ilgiausiai žaliasis signalas automobiliams šviečia Taikos prospekto ir Kauno gatvių sankryžoje. Ten automobiliai gali riedėti 1 minutę ir 8 sekundes.
Trumpiausiai – 28 sekundes – žalias signalas dega Naujosios Uosto ir Gegužės gatvių sankryžoje.
Tik iki 30 sekundžių nepertraukiamai pro sankryžas automobiliai gali važiuoti ir Jūrininkų prospektu.
Tačiau, lėkdami 70 kilometrų per valandą greičiu, automobiliai išvengia raudonųjų signalų.
Šviesoforų signalų trukmę reguliuoja šviesoforinis sankryžos valdiklis. Bendrovės „Sankryža” direktorius Antanas Garjonas aiškino, kad tokie valdikliai yra įrengti šalia reguliuojamųjų sankryžų ir pėsčiųjų perėjų.
Pyksta ir piestieji
Kiek degs raudonos ir žalios spalvos signalai, nustato policija.
Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Saulius Švėgžda teigė, kad signalų trukmė nustatoma atsižvelgiant į transporto priemonių srautus. Juos tiria patys policininkai.
„Važiuojama į vietą ir žiūrima, kaip šviesoforas atitinka poreikius. Tada net eksperimentuojama”, – signalų trukmės nustatymo metodiką aiškino S.Švėgžda.
Pėstiesiems pačia problemiškiausia vieta A.Garjonas įvardijo Šilutės plento ir Smiltelės gatvių sankryžą. Toje vietoje projektuojant šviesoforus nebuvo atsižvelgta į pėsčiųjų srautus.
Jie, pasak S.Švėgždos, daugiausiai būna nepatenkinti dėl per trumpo žaliojo signalo. Rūpesčių pėstiesiems iškyla prie didžiųjų sankryžų.
Ten jie visą gatvę nori kirsti iš karto. Didžiausias nepasitenkinimas kyla tada, kai spėjusiems pasiekti tik saugumo salelę tenka laukti kitos žalios šviesos.
Bet pareigūnas tikino, kad tai yra neišvengiama. Kitaip gatvėse susidarytų dar didesnės automobilių spūstys.