Navigacijos pavasaris – kitais metais

Skaitmeniniai žemėlapiai Lietuvoje jau sukurti, tačiau jais naudotis vairuotojams vis dar keblu

Žmonės nuo seno suko galvą, kaip tiesiai ir be apylankų pasiekti norimą tikslą. Senovėje navigacijai buvo skirti kelio ženklai ir švyturiai, nuo XIII amžiaus žmonija turi kompasą.

Maždaug prieš 80 metų buvo sukurta nuo matomumo ir oro sąlygų nepriklausanti radijo navigacija. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo pradėta naudoti palydovinės navigacijos sistema GPS („Global Positioning System”), leidžianti metrų ar net centimetrų tikslumu nustatyti kosminius signalus galinčių priimti aparatų buvimo vietą žemėje.

Lietuvoje šiomis galimybėmis naudotis taip pat galima, tačiau pranašaujamo persilaužimo, kai navigacijos sistemos taps automobilininkų kasdienybe, data vis atidėliojama.

Principas paprastas

Maždaug prieš 20 metų JAV kariškių sukurtą GPS sistemą sudaro į Žemės orbitą pakelti 36 „Navstar” palydovai. 12 jų skrieja savotiškame rezerve, o 24 „dirba” nepaliaujamai siųsdami tam tikrus duomenų paketus, kuriuose yra nurodytas siuntimo laikas ir palydovo padėtis tuo momentu.

Žemėje esantis vartotojas signalą priima registruodamas jo atėjimo momentinį laiką.

Nustačius signalo sklidimo trukmę, galima nustatyti atstumą iki palydovo. Šitaip išmatavus atstumus iki trijų skirtingų palydovų galima rasti imtuvo padėtį visose trijose dimensijose – sausumoje, kalnuose, vandens telkiniuose, įdubose ir ore.

Nors GPS sistema sukurta kariškių, nuo pat jos eksploatavimo pradžios palydovinė navigacija pradėta plačiai taikyti civilių reikmėms (palydovai siuntė signalus dviem dažniais – vienas buvo koduotas karinis, o kitas prieinamas visiems norintiesiems), pradedant laivavedyba ir baigiant eismo reguliavimu ar netgi elektroninėmis aklųjų vedimo sistemomis. Ši rinka plečiasi nepaliaujamai, todėl kai kurie informacinių technologijų pasaulio specialistai prognozuoja, jog artimiausioje ateityje GPS naudojančių sistemų metinė apyvarta viršys 50 mlrd. dolerių – keturis kartus daugiau nei kainavo pats GPS sukūrimas.

Sufleris keliautojams ir transportininkams

Šių prognozių autoriai remiasi pastaraisiais metais sukaupta transportininkų patirtimi, kuri patvirtina, jog GPS navigacijos sistemos iš tiesų duoda solidžią ekonominę naudą. Specialistų teigimu, jos ypač naudingos tolimųjų reisų vairuotojams. Naudodamiesi navigacijos paslaugomis jie gali neklaidžiodami pasiekti adresatus visoje Europoje, sutaupyti nemažai laiko, degalų bei pinigų, nes įsigijus reikiamus prietaisus jokių papildomų mokesčių mokėti nebereikia.

Vežėjų skaičiavimai rodo, kad GPS sistemos leidžia padidinti judėjimo tempą, nedidinant greičio ir nenaudojant papildomo kuro (degalų sąnaudos sumažėja beveik 10 proc.) bei „padovanoja” po 1 mėnesį sutaupyto laiko per metus kiekvienam vilkikui. Geri navigacijos prietaisai stabilizuoja vairuotojų darbą, nes jie visuomet žino, kada bus reikiamoje vietoje minučių tikslumu. Tai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi jauniems vairuotojams – su navigacija jie visur jaučiasi kaip namie, patiria mažesnį stresą ir nuovargį, padidėja jų motyvacija dirbti ir lojalumas įmonei.

Dėl panašių priežasčių GPS paslaugomis naudojasi netgi puikiai savo gimtuosius miestus pažįstančių Vakarų megapolių gyventojai. Pasak mus konsultavusio „Hewlett-Packard” padalinio Lietuvoje specialisto Manto Gabrijolavičiaus, vienas Miunchene gyvenantis jo kolega kasdien į biurą iš namų važiuoja įsijungęs GPS sistemą, nes ji gali parinkti ne tik trumpiausią maršrutą, bet ir informuoti apie jame esančias kliūtis – dėl kelių remonto ar avarijų susiformuojančias transporto spūstis.

„Bičiulis pasakojo, kad paprastai jo kelionė iš namų į darbą ar atgal trunka apie 40 minučių, tačiau įsijungus GPS suflerį kaskart galima važiuoti alternatyviais maršrutais ir aplenkiant automobilių kamščius sutaupyti po 10 – 15 minučių. Tai iš tiesų pakankamai daug”, – pasakojo M. Gabrijolavičius.

Ypač patogūs yra ne tik buvimo vietą, judėjimo kryptį bei greitį rodantys, bet ir kalbantys prietaisai. Suplanavus kelionės maršrutą, automobiliui artėjant prie sankryžos ar kokios nors kliūties, prietaisas ne tik monitoriuje parodo, kur reikėtų sukti, bet ir balsu informuoja apie laukiantį manevrą. Pavyzdžiui, „sankryžoje darykite posūkį į dešinę” arba „žiede pasirinkite trečiąjį išvažiavimą” ir t.t.

Kompiuterizuota GPS sistema kelionės metu atstoja šturmaną, neleidžiantį nuklysti nuo kelio. Be to, kelionės metu ekrane visą laiką rodomas automobilio greitis, likęs nuvažiuoti kilometrų skaičius, per kiek laiko bus pasiektas kelionės maršruto tikslas bei kita naudinga informacija.

GPS imtuvą galima įsigyti kaip atskirą įrenginį arba naudoti integruotą delniniame ar nešiojamajame kompiuteryje. Tai naudinga todėl, kad turint delninuką su integruotu GPS imtuvu galima keisti ir atnaujinti žemėlapius, nuskenavus perkelti į jį naujus ir t.t.

Žemėlapių dilema

Nors kosminio suflerio signalai Lietuvoje priimami taip pat sėkmingai, kaip ir bet kuriame kitame Žemės rutulio taške, panaudoti šią informaciją mūsų krašte keblu dėl kokybiškos skaitmeninės informacijos apie mūsų kelius, gatves bei svarbiausius greta jų esančius objektus deficito.

M.Gabrijolavičius, pasakodamas apie GPS pritaikymą mūsų šalyje, pastebėjo, kad bandymai naudoti nuskenuotus, kitaip dar vadinamus rastrinius, žemėlapius arba oficialius skaitmeninius vektorinius kuriančių institucijų siūlomus žemėlapius kol kas yra gana komplikuoti.

„Lietuviškų žemėlapių detalumas kol kas nėra pakankamai geras, trūksta ir tikslumo, ir informatyvumo, todėl galima sakyti, kad visi šios rinkos žaidėjai dar eksperimentuoja ir ieško optimalių sprendimų. Apskritai kol kas skaitmeniniai žemėlapiai dengia tik maždaug 20 proc. šalies teritorijos. Vieni jų pretenduoja būti pagalbininkais ieškant reikiamų adresų miestuose, kiti – labiau orientuoti į keliaujančiuosius regioniniais keliais. Sukurti gerą skaitmeninį žemėlapį ir išsamią duomenų bazę yra tikrai sudėtingas darbas net ir turint tikslius topografinius žemėlapius. Persilaužimo šioje srityje galima tikėtis nebent kitais metais”, – spėjo M.Gabrijolavičius.

„Hewlett-Packard” padalinio Lietuvoje darbuotojas pasakojo, kad jų kompanija šiuo metu testuoja keletą variantų, mėgindami sukurti visapusiškai išbaigtą ir patogų naudoti programinės įrangos bei „geležies” paketą. Nuo to, kiek sėkmingas bus galutinis sprendimas, priklausys kaip greitai GPS prietaisai paplis. Antai Danijoje, rinkai pasiūlius tikslius skaitmeninius žemėlapius, per metus atsirado apie 40 tūkst. delninių kompiuterių su GPS sistema vartotojų.

„Jei klientams bus pasiūlytas patogus ir išbaigtas sprendimas, manau, norinčiųjų juo naudotis skaičius augs pakankamai sparčiai. Juo labiau kad navigacijos sistemos kaina neturėtų gąsdinti. Automobilininkams skirtas paketas su visa būtina papildoma įranga bei programomis turėtų kainuoti apie 1500 litų. Nors galima rasti ir pigesnių alternatyvų”, – pasakojo M.Gabrijolavičius.

Procesas be pabaigos

Nacionalinės žemės tarnybos geodezijos skyriaus vedėjas Edmandas Šleiteris, pasakodamas apie lig šiol sukurtus Lietuvos skaitmeninius žemėlapius ir jų panaudojimą, teigė, kad parengti 1:50 000 mastelio žemėlapiai sudaro prielaidas navigacijos sistemų kūrėjams rengti pakankamai kokybiškus produktus.

„Tiesa, negalima sakyti, kad Lietuvos skaitmeniniai žemėlapiai yra visiškai parengti. Kadangi kasmet tiesiami nauji keliai, o greta jų statomi nauji objektai, žemėlapius taip pat reikia nuolat atnaujinti ir tikslinti”, – pasakojo E.Šleiteris.

Beje, statistika byloja, kad Europoje kasmet pasikeičia iki 15 proc. žemėlapiuose esančios informacijos, tai suteikia dar vieną kozirį GSP navigacijos sistemų operatoriams. Skaitmeninę sistemą galima itin operatyviai atnaujinti ir apsaugoti keliautojus nuo nemalonių siurprizų svetimuose kraštuose.

Tuo tarpu Lietuvos verslininkai, kalbėdami apie priežastis, kodėl mūsų šalyje vis neprasideda palydovinės navigacijos era, pastebėjo, jog viena kliūčių – didelė kaina, kurią reikia mokėti už teisę naudotis valstybės institucijų disponuojama specialaus skaitmeninio formato kartografine informacija. Visas duomenų paketas gali atsieiti iki milijono litų, todėl kol kas GPS sistemų panaudojimo apimtys mūsų krašte yra sąlyginai kuklios. Prognozuojama, kad padėtis pasikeis, kai bus baigta kurti geografinių duomenų apsikeitimo tarp valstybės institucijų tvarka.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.