Į duris beldžiasi rudenėlis

Ruduo – derliaus ėmimo ir žiemkenčių sėjos metas. Kol dienos dar maloniai šiltos, pats laikas kibti į darbus, kurių rugsėjį apstu

Sodininkui

* Rugsėjo pradžioje baikite ruošti patalpas žieminiams obuoliams laikyti. Jos turi būti kuo vėsesnės. Laiku nuskinti obuoliai būna kokybiški, gerai išsilaiko per žiemą. Tiksliai nustatyti optimalią skynimo datą sunkoka. Seniau sodininkai šiam tikslui naudodavo jodo ir krakmolo testą. Skersai perpjautą obuolį merkdavo į kalio jodido ir jodo tirpalą (4 g kalio jodido ištirpinama 1 l destiliuoto vandens ir įberiama 1 g kristalinio jodo). Vaisiaus minkštimas, kuriame esama daug krakmolo, nusidažo mėlynai. Ten, kur krakmolas susiskaidęs, spalva lieka nepakitusi. Skynimo branda dažniausiai prasideda, kai nenusidažo sėklalizdžiai, o pjūvio paviršiaus fone matomos šviesesnės vietos.

Jei obuolius skinsite per anksti, bus mažesnis derlius, prastesnė išvaizda ir skonis, jie greičiau vys. Per vėlai nuskinti obuoliai bus didesni, bet laikomi greitai pernoks, labiau pus.

Obuolius reikia skinti atsargiai, nenuplėšiant vaisinių šakučių, geriausia – specialiais skintuvais. Naktį dėžes laikykite atidengtas, o rytą uždenkite, kad per dieną vaisiai nespėtų įšilti. Lauke obuolius galima laikyti tol, kol naktį temperatūra nenukrenta žemiau nei -5 laipsniai C.

* Medžių kenkėjus naikinkite visomis įmanomomis priemonėmis – tiek mechaninėmis, tiek cheminėmis. Tačiau pastarąsias geriau taikykite kritiniu atveju. Nepamirškite nukarpyti gyvatvorių.

* Kurmius iš sodo galima išbaidyti keliais būdais. Į urvus įdėkite spąstų arba sukiškite žibalu suvilgytų skudurų. Kurmius išbaido vibruojantį garsą skleidžiantys prietaisai – jų galima įsigyti parduotuvėse. Efektyvus būdas – kas 3 metrus ant metalinių strypų, įbestų į žemę, sukabinti plastikinius butelius. Vėjo blaškomi jie atbaidys žemės knisius.

* Jei esate naujakurys, pats laikas numatyti sklypelį. Šį mėnesį teks suplanuoti, kur ir ką sodinsite, sužinoti, kur įsigyti sodinukų, paruošti žemę, kuoliukų medeliams pririšti, nuskusti jų žievę, padžiovinti. Naujoje sodyboje vaismedžius ir daržoves geriausia sodinti atskiruose plotuose, o augalus – grupėmis pagal rūšis. Bus mažiau darbo.

* Sunkesnę dirvą nesudėtinga sukultūrinti, blogiau, jeigu jūsų sodyboje – smėlynai, žvirgždynai ar durpynai. Dirvos rūgštingumą galite sužinoti dirvožemio tyrimo laboratorijose. Arba nustatykite patys: iškaskite metro gylio duobę, centimetrais išmatuokite armens sluoksnį, pažiūrėkite, kas slūgso po juo, kur prasideda priemolis ar molis, koks karbonatų gylis. Šiek tiek nuolaidžiu profiliu įpilkite 10 proc. druskos rūgšties. Stebėkite, ties kuria vieta rūgštis ims putoti. Ten ir prasideda karbonatai. Jei tai vyksta 40-50 cm gylyje – dirvožemis nerūgštus. Kuo karbonatai giliau, tuo jis rūgštesnis. Dirvos rūgštingumas žymimas pH. Jei priesmėlio pH yra 4,5, arui žemės užteks maždaug 40 kg kalcio karbonato. Lengvesnėms dirvoms kalkinių medžiagų reikia mažiau, sunkesnėms – daugiau.

Jei žemė – lengvas priesmėlis, atvežkite molio, jei durpynas – smėlio ir molio. Pagal dirvožemio sudėtį išbarstykite trąšas.

* Ruoškite žemę sodinukams. Vaismedžių šaknų sistema priklauso nuo to, kaip bus parengta žemė, į kurią sodinsite sodinukus. Prieš užveisdami sodą dirvą suarkite arba giliai sukaskite (iki 55-60 cm), kad pasodintų vaismedžių šaknys išsikerotų visomis kryptimis. Vaismedžiai, kurių šaknų sistema susiformavusi giliau, lengviau pakelia sausras, rečiau iššąla.

Jei viso sklypo sukultūrinti neįmanoma, kaskite ir tręškite atskiras duobes vaismedžiams sodinti. Obelims – 80×50, slyvoms ir vyšnioms – 70×40 cm. Nekasinėkite duobių po visą sklypą. Į vieną eilutę reikia sodinti vyšnaites, į kitą – slyvaites. Abrikosus galima derinti prie slyvų eilės. Agrastai ir serbentai turi būti susodinti grupelėmis. Daržą nuo poilsio zonos galima atitverti vynuogėmis.

Ant nukasto ploto išberkite porą kibirų perpuvusio mėšlo, pūdinio ar kompostinių durpių, porą saujų superfosfato, saują kalio chlorido (pastarojo nepadauginkite, nes apdeginsite vaismedžių šaknis) ir per kastuvo gylį perkaskite, viską gerai išmaišykite, kad butų supurentas ir pagerintas podirvio sluoksnis. Lengvesnėse dirvose į duobes dar įberkite molio. Tačiau neišplūkite juos duobės kraštų, nes taip padarysite vazoną. Tada šaknys nelįs giliau, o raitysis duobėje.

Daržininkui

* Kai pradeda gelsti klevų, beržų, liepų, kaštonų lapai, pažeme ima draikytis voratinkliai, išskrenda iš Lietuvos paukščiai, o vidutinė paros temperatūra nukrenta žemiau nei 15 laipsnių šilumos, nuimamas daržovių derlius. Pirmiausia nuskinkite šilumą mėgstančius agurkus, pupeles, moliūgus, aguročius, cukinijas, patisonus, kol jiems nepakenkė šalnos ir lietus.

Kopūstai, salierai, petražolės, pastarnokai atsparesni šalnoms. Juos galite nuimti kiek vėliau. Žiediniai kopūstai gali nukentėti nuo 3, o gūžiniai – nuo 4 laipsnių šalčio, todėl jei numatomi didesni šalčiai, nesubrendusius žiedinius kopūstus iškaskite su šaknimis ir sudėkite į rūsius ar inspektus. Gūžinius nuimkite prieš šalnas, pridenkite lapais ir palikite lauke.

* Kai nuvysta bulvienojai, būtina nukasti vėlyvųjų veislių bulves. Prasidėjus lietingiems orams bulvių maro sporos nuo lapų pateks ant gumbų ir šie ims pūti. Sėklai palikite tik iš derlingiausių kerų atrinktus 40-80 g masės gumbus. Gerai juos apdžiovinkite ir sudėkite į dėžes, kad vėliau netektų vartyti.

* Jei prognozuojamos šalnos, nuskinkite ir pomidorus, auginamus nešildomuose šiltnamiuose. Pomidorai, ilgesnį laiką pabuvę žemesnėje kaip 6 laipsnių šilumos temperatūroje, blogai noksta, pradeda pūti. Paraudusius vaisius nurinkite, o žalius palikite ant krūmų, šiuos išraukite su stiebais ir šaknimis, pašalinkite ligotus lapus ir pakabinkite vėsioje patalpoje, kad baigtų nokti.

* Stipresnėms šalnoms jautrūs ir krapai. Nurautus jaunus krapus susmulkinkite, apibarstykite druska, sugrūskite į stiklainius, uždenkite plastmasiniais dangteliais ir laikykite šaldytuve. Jei turite šaldyklę, galite juos užšaldyti. Krapus, kurių stiebai jau pradėję medėti, geriausia sudžiovinti. Jie turi sudžiūti per trumpą laiką (galite pakabinti prie krosnies, elektrinio šildytuvo). Ilgai džiūdami krapai ima gelsti ir praranda aromatą.

* Mėnesio pabaigoje būtina nuimti šakniavaisių (morkų, burokėlių, gelteklių) derlių. Morkas raukite kiek vėliau nei burokėlius. Šakniavaisius sandėliuokite sluoksniuodami su smėliu arba vidutinio drėgnumo durpėmis (šlapiose pradės leisti šaknis, o sausose – išdžius). Šiltesniuose daugiabučių rūsiuose smėlio nepripilsite, todėl sudėkite šakniavaisius po vieną į plastikinius maišelius (pvz., nuo pieno), subadykite juos adata, kad įeitų oro, ir tvirtai užrišę išdėliokite ant betoninių grindų arba į medines dėžes.

Jei morkų lapai antroje vasaros pusėje gelto, lapkočiai tamsėjo ir apaugo grybiena, tai – juodasis puvinys. Tokios šaknys greitai pūva. Jas sandėliuokite atskirai, o norėdami išlaikyti ilgiau apvoliokite kreidos milteliuose.

* Nuėmę derlių visas liekanas pašalinkite iš daržo arba sudeginkite. Nuo pomidorų kuolų nuimtus raiščius ir augalų liekanas, taip pat agurkų stiebus sukraukite į krūvą ir, jiems apdžiūvus, sukūrenkite. Kuoliukus palaikykite virš liepsnos, kad sudegtų kenkėjai ir ligų pradai, paskui sukraukite pastogėje arba po priedanga.

* Sutvarkę daržą iki užšąlant suarkite arba giliai sukaskite žemę, išrinkite piktžolių šaknis ir patręškite.

* Sutvarkykite šiltnamius. Žieminiuose pasisėkite ridikėlių ir salotų.

* Iki rugsėjo vidurio persodinkite dar nepersodintas braškes – perkelkite jas su žemės gumulėliu ir palaistykite. Vėliau to daryti neverta, nes nespės prigyti daigai. Braškių daigus reikia sodinti tik į gerai paruoštą nepiktžolėtą dirvą. Rekomenduojami įvairūs sodinimo atstumai – tai priklauso nuo auginimo būdo. Dažniausiai braškės sodinamos eilutėmis, paliekant tarp jų 0,8-1 m tarpus, o tarp daigų – 0,2-0,4 m. Šiek tiek giliau, negu augo daigyne. Labai gerai prieš žiemą braškes apmulčiuoti durpėmis. Bus šilčiau uogienojams ir ne taip augs piktžolės.

Gėlininkui

* Pasidauginkite ir persodinkite gėlių. Dauginant seni kerai atnaujinami, nes gėlės, ilgai augdamos nepersodintos, prastai žydi. Mėlynžiedžius vilkdalgius vienoje vietoje laikykite 2-3 metus, kitus persodinkite kas 3-4 metus. Ne ilgiau kaip 3-4 metus vienoje vietoje auginkite raktažoles, katinėlius. Po 8-10 metų persodinkite smidrus, bergenijas. Narcizų vietą reikia keisti kas 4-5 metus, nes ilgiau nepersodinti jie nustoja žydėti.

* Iki mėnesio vidurio iškaskite jurginus ir kanas. Pastarosios ir montbretės į rūsį dedamos su visomis žemėmis. Jurginai kasami saulėtą dieną. Jų kerus iš žemės išimkite labai atsargiai, kad nenulūžtų gumbai. Tada nuvalykite rankomis (nekratykite) žemes, nuplaukite po vandens srove ir apdžiovinkite saulėje. Gumbus reikia laikyti vėsiame (1-6 laipsnių šilumos) rūsyje. Vasariniai jurginai per vasarą taip pat išaugina gumbus. Juos per žiemą galima išlaikyti rūsyje. Pavasarį pasodinti į gėlyną šie jurginai sužydės greičiau nei išauginti iš sėklų.

* Rugsėjo pabaigoje pradedami kasti kardeliai. Jų stiebai nupjaunami, prie gumbasvogūnio paliekamas tik trumpas (1-2 cm ilgio ) stagarėlis, o šaknys nukarpomos. Iš karto reikėtų atskirti jaunus gumbasvogūnius nuo senų. Iš pradžių 2-3 savaites jie laikomi 25-28 laipsnių šilumos temperatūroje, vėliau nuvalomi ir padedami 5-7 laipsnių šilumos rūsyje ar kitoje patalpoje.

* Jeigu darželyje augo ir kambarinių gėlių, iškaskite jas rugsėjį iki šalnų ir persodinkite į vazonėlius. Kitas kambarines gėles jau turėjote persodinti rugpjūtį. Jei to nepadarėte, dar galite persodinti buvusias balkone, terasoje, kambaryje. Į vidų suneškite ir balkonuose bei verandose laikytas gėles. Labai dažnai iš lauko atneštus augalus užpuola amarai. Todėl juos reikia laiku sunaikinti specialiomis cheminėmis priemonėmis. Kad iš vazonų išlįstų sliekai, gėles paliekite kaštonų antpilu (5 kaštonus užpilkite litru verdančio vandens ir palaikykite 2 paras) arba kalio permanganatu rausvai nudažytu vandeniu.

* Išraukite ir išrinkite piktžoles. Prasidėjus šalnoms nupjaukite žiemojančias ir nuraukite vasarines gėles, gerai perkaskite ir patręškite žemę, kurioje jos augo. Rudenį po pirmųjų šalnų dar ilgai būna šilti orai. Todėl gėles, kad jos ilgiau džiugintų, apgaubkite prieš šalnas gaubtais, padarytais iš storesnio popieriaus, polietileno. Nedidelius šalnos pakąstus augalus dar galima atgaivinti. Anksti rytą, prieš patekant saulei, apipurkškite juos vandeniu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.