Dabartinių trisdešimtmečių pensijos nedžiugins

Dėl emigracijos ir nuolat mažėjančio gimstamumo gali atsitikti taip, kad dabartiniai trisdešimtmečiai gaus labai nedideles pensijas

Ekspertai pripažįsta, jog pensijų sistemą reikia keisti, tik nesutaria kaip.

Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės veikia tokia pensijų sistema, pagal kurią pensininkams pinigus uždirba darbingo amžiaus žmonės. Tai reiškia, kad dabar dirbantys asmenys savo pensijas patiki dar negimusiems arba mokyklos suole sėdintiems piliečiams.

Guoda Steponavičienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė, teigia, jog tokia sistema iš esmės ydinga. „Manau, tikslinga būtų nustoti imituoti socialinį draudimą renkant mokesčių pinigus į atskirą valstybinį fondą ir kaupti privačioje sistemoje, o valstybinės paramos minimumą mokėti iš bendrųjų mokesčių”, – sako Steponavičienė.

Jos nuomone, šiuo metu jau pakankamai aišku, kad iš „Sodros” mokamos pensijos dauguma nepragyvens, todėl dabar dirbantys žmonės turėtų ieškoti alternatyvių sprendimų, investuoti savo pinigus į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ar kitur. „Analitikai nuolat svarsto apie pensijų sistemos ilgalaikę ateitį, tačiau politikams, kurie renkami ketverių metų kadencijai, tai nėra patrauklu, nes po radikalios pensijų reformos rezultatus mažų mažiausiai būtų galima pajusti po 10-20 metų. Reikėtų toliau įgyvendinti laipsnišką pertvarką, tačiau kol kas tai daugumai neaktualu”, – aiškina Steponavičienė.

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka sako, kad seniau buvo svarstyta keliais procentiniais punktais padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir iš jo mokėti bazinę pensiją. Šį mokestį sunkiau nuslėpti, tad valstybė galėtų surinkti daugiau pinigų. Anot jo, toks ekspertų siūlymas Lietuvoje nieko nesudomino.

Amžius gali didėti

Lietuvoje šiuo metu nustatytas mažesnis, nei įprasta ES šalyse pensinis amžius: vyrų – 62 metai ir 6 mėnesiai, moterų (2006-aisiais ir vėlesniais metais) – 60 metų. Daugelyje senųjų ES valstybių tiek vyrų, tiek moterų pensinis amžius siekia 65 metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėjas Teodoras Medaiskis teigia, jog šiuo metu Lietuvoje yra apie 600 tūkst. senatvės pensininkų. Dar maždaug 210 tūkst. asmenų gauna invalidumo ir netekto darbingumo pensijas. Be to, mokama 240 tūkst. našlių ir našlaičių pensijų. Visiems jiems „Sodros” 2006 metų biudžete numatyta 4,7 mlrd. litų. Pensijoms, mokamoms iš valstybės biudžeto, 2005-aisiais išleista beveik 272 mln. litų. Iš viso pensininkų Lietuvoje yra apie 900 tūkstančių.

Medaiskis pažymi, kad visi nori didesnių pensijų, tačiau realus mokėjimas priklauso nuo to, kiek valstybė gali skirti pinigų. Pasak jo, pagal dabar besiklostančią demografinę situaciją pensinį amžių, kad ateityje pensija kiltų, reikėtų padidinti kaip ir visoje Europoje – iki 65 metų. Nors Lietuvoje vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekia 66 metus, moterų – 77, Medaiskis pabrėžia, jog tai dar nereiškia, kad pensinio amžiaus žmonės tiek gyvena. Tai bendra statistika, pagal kurią skaičiuojamos ir kūdikių, ir pensininkų mirtys. Anot jo, pensinio amžiaus sulaukę vyrai vidutiniškai gyvena beveik 15 metų,

moterys – daugiau kaip 22 metus. Tiesa, Medaiskis sutinka, kad nuo sovietinių laikų likusi sistema, kai moterys išleidžiamos į pensiją anksčiau, daugelio jau pradedama suvokti kaip diskriminacinė. „Tai diskriminuoja pačias moteris. Šis istoriškai susiklostęs faktas turėtų būti keičiamas, jei to norėtų Lietuvos žmonės”, – aiškina Medaiskis.

Steponavičienė nemano, jog amžiaus didinimas – gera priemonė bazinės pensijos stabilumui užtikrinti. Viena vertus, tai laikinas sprendimas, kita vertus, jis socialiai neteisingas, nes keičiamos pensijos gavimo sąlygos.

Pagal Pensijų įstatymą bazinė pensija nebegali mažėti, todėl padidinti pensinį amžių yra viena lengviausių priemonių. Anot Steponavičienės, papildoma pensijos dalis nuo išdirbto laikotarpio taip pat didės, nes kyla atlyginimai. Vidutinė mėnesio alga (neatskaičius mokesčių) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 14,1 procento.

Nebus kam dirbti

Oficialios statistikos apie emigravusius į užsienį Lietuvos piliečius kol kas niekas nepateikia, tačiau beveik visi darbdaviai pripažįsta, kad darbo jėgos Lietuvoje pastaruoju metu labai trūksta. Gali būti, jog dėl emigravusiųjų svetur po 20-30 metų Lietuvoje nebebus užtektinai dirbančių žmonių. Kita aktuali priežastis – mažas gimstamumas. Jis Lietuvoje, pasak statistikų, kas dešimt metų vidutiniškai sumažėja 7 procentais.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų birželio pabaigoje Lietuvoje buvo 17,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams – 1,9 tūkst. daugiau nei kovo pabaigoje. Lazutka pažymi, kad šiandien Lietuvoje dirba tik 60 proc. darbingų šalies piliečių. Anot jo, dabar dirbantys trisdešimtmečiai neliks be pensijų, nes visoje Europoje ir Lietuvoje kyla darbo našumas, o tai reiškia, kad vienas žmogus pagamina vis daugiau produkcijos. Žinoma, daug priklauso ir nuo valstybės skiriamų investicijų į mokslą, tačiau Lietuva šioje srityje kol kas negali pasigirti.

Medaiskis pabrėžia, kad po 20-30 metų pensininkų gerovę turės užtikrinti jauni žmonės, kurių, atsižvelgiant į gimstamumo mažėjimą ir emigraciją, bus ne tiek daug. Šiandien 3 dirbantys asmenys turi uždirbti pensijas 2 pensininkams. Tai vienas blogesnių rodiklių visoje ES.

Ne mažiau svarbi problema – pensinio amžiaus žmonių užimtumas. Visi ekspertai pritaria, jog reikia ieškoti kompromiso su darbdaviais, kad pensinio ir priešpensinio amžiaus asmenys galėtų nors ne visą darbo dieną ką nors dirbti.

ES irgi svarsto

Šis klausimas gana aktualus ir kitoms ES šalims. Čia pensinio amžiaus žmonės sudaro apie 23 proc., bet po kokių 25 metų jų bus jau 40 procentų. Tenka viltis, kad iš dalies šią problemą išspręs privačios pensijos. Europos centrinis bankas šiais metais paskelbė tyrimą, kuriame sakoma, jog 12-oje ES šalių nuo 2020-ųjų iki 2050 metų kas trečias žmogus bus vyresnis negu 64 metų. Vienas ekspertų siūlymų – didinti darbuotojų darbo valandas, kad nekristų našumas.