Rožinis (atostoginis, japoniškasis) G.Kirkilo periodas baigėsi. Tai, kad mažumos Vyriausybė moka europietiškai ilgai ilsėtis, ji jau įrodė su kaupu, o ar ji moka atlaikyti smūgius?
Amžinų nugalėtojų nei futbole (saldus lietuviškas pasaulio čempionų „tiramisu” šeštadienį Neapolyje po tautinio krepšinio kracho), nei politikoje nebūna.
Atsakomųjų smūgių sezonas – jau čia.
Keršto troškimu dvelkia visi politiniai pašaliai. Visi, kurie pavasario sezono pabaigoje prarado valdžią, postus, ir net tie, kurie iš savo didybės aukštumų buvo priversti sprukti į Rusiją, rengiasi atsakui.
Darbo partija bei jos tikrasis vadas V.Uspaskichas, prie jų prisišliejęs A.Paulauskas ir liberaldemokratai. Vieni kitais nepasitiki, nekenčia, bet visų interesas tas pats – atgauti valdžią ar bent atkeršyti.
Liberaldemokratai jau renka parašus dėl interpeliacijos Seimo pirmininkui V.Muntianui. Apie tai užsiminė ir Darbo partija.
Tiesa, darbininkai lyg ir nedega noru tuoj pat versti V.Muntianą. Bet tai gali reikšti tik tai, jog jie siekia šio to daugiau.
Signalas valdančiajai mažumai: priimsite atgal prie lovio – paliksime V.Muntianą ramybėje, nepriimsite – žinokitės.
O ką gali žinoti? Pavasarį taip jau nutiko – vertė Seimo pirmininką, o griuvo ir premjeras A.Brazauskas, ir valdančioji koalicija.
A.Paulauskas jau nesislėpdamas flirtuoja su Darbo partija. Skelbia: „Kuriu centro bloką”. Paskutinis patepimas centrizmui kaip idėjai?
Tiesa, trijų didžiųjų keršytojų balsų (maždaug 50) nepakaks nei V.Muntianui nuversti, nei Vyriausybei sugriauti. Bet jei interpeliaciją parems P.Auštrevičiaus liberalai? O kas, jei prieš V.Muntianą balsuos ir kas nors iš valstiečių liaudininkų ar socialdemokratų?
Tuomet ne tik V.Muntiano kailio, G.Kirkilo Vyriausybės gali nė konservatoriai nebeišgelbėti. Pagaliau o kodėl turėtų gelbėti?
Žodžiu, prezidento noras išsaugoti G.Kirkilo Vyriausybę iki šios Seimo kadencijos pabaigos bent kol kas labiau panašus į utopiją.
Pirmasis rudens sezono atsakomasis smūgis jau žiebtas.
Išmestas aukotojų V.Adamkaus fondui sąrašas. Dvejų metų senumo užtaisu – tiesiu taikymu iš rusiškos V.Uspaskicho haubicos į prezidento autoritetą.
Kad net ir visiškam nesusipratėliui būtų aišku, bėglys iš Maskvos dar maloniai patikslino: visi tie 400 tūkst. litų buvę jo, V.Uspaskicho, pinigai.
V.Adamkaus priešininkai džiūgauja, įsivaizduodami, kad sviedinys jau pramušė skylę S.Daukanto aikštės rūmuose.
Bet ar iš V.Uspaskicho sąrašo jau galima nustatyti, jog tai – būtent jo pinigai?
Kaip čia pasakius? Tikėtina. Vis dėlto šūvis nebuvo labai tikslus. Jis labiau skirtas ateičiai, nuolatiniam užmetinėjimui, kurio tikslas – smukdyti prezidento autoritetą. Žodžiu, kerštas.
Jei pateiktame aukotojų sarąše būtų V.Uspaskichas, „Vikondos” koncernas ar bent J.Blažytė, kurie savo vardu ir būtų paaukoję V.Adamkaus fondui tuos 400 tūkstančių litų, smūgis prezidentui jau būtų žemiau juostos.
Bet bėglio perduotame sąraše – tik niekam nežinomos pavardės žmonių, paaukojusių V.Adamkaus fondui po 5-10 tūkst. litų.
Ir fondo vadovas R.Mieželis, ir prezidentas turėjo būti tikri šerlokai holmsai, kad už šių pavardžių užuostų V.Uspaskicho, beje, tuomet viešai neigusio, jog aukojo V.Adamkui, pinigų kvapą.
Atrodo, kad V.Uspaskichas su ta dviguba buhalterija dar kartą pergudravo pats save.
Dar vienas įrodymas, jog piniginius reikalus tvarkant skaidriai net ir politikoje būtų galima gauti kur kas daugiau dividendų nei su juodosios buhalterijos pagalba.
Bet ištirti tai reikia. Jei 400 tūkst. litų, suaukotų V.Adamkaus fondui, tikrai buvo ne tų nežinomų žmonių, o V.Uspaskicho, pastarojo byloje atsirastų dar vienas apgaulingo buhalterijos tvarkymo faktas.
Antra, taikydamasis į prezidentą V.Uspaskichas parodė ir savo politinį neišprusimą – manė, jog Darbo partijos finansinės veiklos tyrimą ir užsakyti, ir sustabdyti galėjo tik prezidentas.
Lietuva – ne Rusija, kur prezidentui panorus ima iškart suktis visos teisėsaugos girnos.
V.Uspaskichas – beje, ne tik jis – šito taip ir nesuprato.
O juk turėtume įvertinti veikiantį valdžios šakų atskyrimo principą, jei prezidentas, net ir žinodamas, kad V.Uspaskichas jį šantažuos aukotojų jo fondui sąrašu mainais į Darbo partijos veiklos tyrimo nutraukimą, nė nebandė šio tyrimo stabdyti.
Tai tiesiog nebeįmanoma. Lietuvoje niekas nebegali turėti visos valdžios monopolio. Peškitės, kirskite atsakomuosius smūgius, jie – ir visos Lietuvos labui.