Studentai dar nelaikomi žmonėmis

Nauji mokslo metai ne visam akademiniam jaunimui prasidėjo džiaugsmingai. Bendrabučius gavę pirmakursiai patenkinti miegodami ir ant geležinių lovų, nes nemažai studentų neturi net to.

„Studentus laikinai apgyvendinsime ir bendrabučių skaityklose, ir sporto salėse. Vėliau, jei atsilaisvins vieta, vaikai galės gyventi. Kai valstybė apsispręs, kad studentas irgi žmogus, bei skirs didesnį finansavimą bendrabučiams, tada situacija keisis” – teigė Klaipėdos universiteto Studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas ir pridūrė, kad universiteto misija yra studentų studijos ir mokslas, o ne socialinė parama.

V. Laurėnas informavo, kad šiais metais buvo pateikta apie 480 pirmakursių prašymų gauti vietą bendrabutyje, bet tik 177 iš jų buvo patenkinti.

„Pirmenybę gauti vietą bendrabutyje teikiama pagal studentų tėvų finansinę padėtį, o atstumas nėra svarbus. Gyvenamąją vietą automatiškai gauna našlaičiai, kurie iš viso nemoka už bendrabutį. Taip pat daugiavaikių ir socialiai remtinų šeimų nariai”, – pasakojo V. Laurėnas.

Studijų prorektorius neslėpė, kad dažnai riba tarp gavusių ir negavusių vietą bendrabutyje labai menka.

„Gyvenamąsias vietas reikėtų skirti dar apie dviem šimtams pirmakursių, bet vyresniųjų studentų juk neišvarysi” – kalbėjo V. Laurėnas.

Studijų prorektorius pasakojo, kad trys bendrabučiai, esantys Malūnininkų, Taikos ir Statybininkų gatvėse, iš viso talpina apie 900 studentų.

V. Laurėnas kalbėjo, kad bendrabučių problema tapo itin aštri, nes mokytis į Klaipėdos universitetą atvažiuoja žymiai daugiau žmonių iš tolesnių regionų: Vilniaus, Kauno, Utenos.

„Šie studentai dažniausiai neturi giminių, o ir nuomotis kambarį labai brangu. Seniau kažkiek studentų apgyvendindavome kolegijų bendrabučiuose, šiuo metu jie visi pilni”, – šnekėjo Studijų prorektorius.

Anot V. Laurėno, universitetas neatsako už tiesioginę studentų gerovę ir, pavyzdžiui, sprendžiant klausimą, ar tvarkyti bendrabutį, ar auditoriją, pasirenkama pastaroji.

„Valstybė per metus tiesiogiai skiria apie 350 tūkstančių litų bendrabučių renovacijai, bet to užtenka tik kosmetiniam remontui. Dabar turėtume gauti 40 milijonų litų valstybinę paramą bendrabučiams, kurią turėsime panaudoti per ketverius metus”, – informavo V. Laurėnas.

Studijų prorektorius pasakojo, kad bendrabučių plėtros klausimas buvo bandytas spręsti privačiomis lėšomis, bet europiniai fondai bei valstybė šios idėjos neparėmė.

„Už Klaipėdos universiteto miestelio turėjo būti 600-700 vietų bendrabučių kompleksas, bet investuotojams paskaičiavus, kad pinigus be pelno jie atsiimtų maždaug po 10 metų, idėjos nebeparėmė” – šypsojosi V. Laurėnas.

Studijų prorektorius tikino, kad šis klausimas liks labai opus, kol nebus sudaryta valstybinė programa bendrabučių plėtrai ir jų renovacijai.