Kitoks „Velnio nuotakos” sugrįžimas

Jei žiūrovai ilgisi gerų prisiminimų ir vėl nori pamatyti miuziklą, toks kūrinys kaip „Velnio nuotaka” į sceną gali būti grąžintas ne kartą

Spalio 7 dieną „Siemens” arenoje – legendinio miuziklo „Velnio nuotaka” premjera. Kaip prieš trejus metus Vingio parke, taip ir šiemet projektą režisuoja Kęstutis Jakštas, o pagrindinius vaidmenis kuria tie patys garsūs Lietuvos atlikėjai, tačiau miuziklo kūrėjai tikina, kad tai bus naujas spektaklis naujoje – teatrinėje – erdvėje. Ar tai bus vienkartinis projektas, ar miuziklas bus nuolat rodomas žiūrovams, anot organizatorių, priklauso vien nuo projekto sėkmės ir publikos įvertinimo.

Režisierius Jakštas tikino, kad būsimo miuziklo pastatymo esminius pokyčius lems uždara erdvė ir tai, kad atsisakoma gyvo orkestro: „Vingio parke turėjome neapibrėžtas galimybes, didelę erdvę. Scenoje viskas kitaip – teks dirbti kur kas tiksliau, be to, išryškės tokios detalės kaip sceniniai kostiumai, atlikėjų vaidyba ir įvairių triukų atlikimo technika. Tačiau yra ir pranašumų: turėsime nuolatinį apšvietimą ir būsime tikri dėl muzikos, mat įrašas tikrai nenuvils”. Projekto kūrėjai žada įgyvendinti ir beprotiškas idėjas – per premjerą skraidys ne tik Pinčiukas (atlikėjas Marijus Mikutavičius), bet ir žirgai.

Miuziklui sceninius kostiumus kurianti dizainerė Jolanta Talaikytė įsitikinusi, kad apranga neturėtų būti tokia ryški, kokia ryški yra projekto kūrybinė grupė. Į šią mintį šmaikščiai atsiliepė Girdvainio vaidmenį kuriantis roko muzikos atlikėjas Česlovas Gabalis: „Tuomet reikės atšvaitų, nes skraidantis arklys scenoje gali manęs ir nepastebėti”. Kostiumų dailininkė sakė dėl aprangos su atlikėjais nesitarianti, tačiau į režisieriaus vizijas žadėjo atsižvelgti.

Kaip teigė pagrindinės herojės Jurgos vaidmenį kurianti neseniai iš Suomijos grįžusi dainininkė Indrė Dirgėlaitė, šįkart žiūrovai išvys visiškai kitokią Jurgą: „Prabėgus trejiems metams nuo pirmojo miuziklo pastatymo jaučiuosi esanti visiškai kitokia, mano vaidmuo užaugo kartu su manimi”. Česlovas Gabalis tikino vaidinsiąs taip pat kaip ir prieš trejus metus: „Juk kiekvienam vyrui mano vaidmuo turėtų būti puikiai pažįstamas, kiekvienas vyras pereina tam tikrus etapus – pirma „nusikabina” merginą, vėliau veda žmoną. Girdvainio vaidmuo – tai pats gyvenimas”. Baltaragio vaidmenį atliksiantis Povilas Meškėla tvirtino, kad šis vaidmuo jam artimas ir puikiai pažįstamas: „Pats esu trijų vaikų tėvas, todėl šis herojus nėra svetimas. Man įdomu, nes per dvi valandas trunkantį spektaklį turiu patirti visą gyvenimą”. Neringa Čereškevičienė džiaugėsi, kad Uršulės personažas visiškai neatitinka jos dabartinio – vaikų mylėtojos – įvaizdžio visuomenėje: „Smagu, kad į davatkos Uršulės personažą galiu pažvelgti itin ironiškai. Juk neįmanoma nepastebėti, kad premjeros Vingio parke metu manoji Uršulė buvo pernelyg aistringa ir „graži”. Būdama dabartiniame savo amplua tokius pokštus galiu sau leisti tik scenoje – tai man primena studijų laikus”.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl turėtų į premjerą ateiti tie, kurie jau matė pirmąjį miuziklo pastatymą? Į jį visi renginio dalyviai turi vieną atsakymą: „Ateikite – ir pamatysite!”. Marijus Mikutavičius dar spėjo pridurti, kad tokie renginiai sukelia ilgesį, juk diduma žiūrovų – „su šiuo miuziklu užaugę homosovietikai”. Tokie projektai nuolat gali atsinaujinti – jau vien todėl, kad jie yra Lietuvos kultūros dalis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.