Lietuvos piliečiai Egidijus Baraišys, Darius Dobrodiejus, Dainius Gasparovičius ir Tomas Polita pateko į Belgijos Karalystės istoriją, tačiau toli gražu ne į šlovingiausius jos puslapius.
Naktį į rugpjūčio 19-ąją šis ketvertukas tapo Belgijos istorijoje didžiausio ir skandalingiausio pabėgimo iš kalėjimo dalyviais.
Iš Rytų Frandrijoje esančio Dendermondo miesto kalėjimo tąnakt sugebėjo pasprukti net 28 kaliniai.
„Mūsų šalyje laikraščiai apie įvykį lyg susitarę pranešė tuo pačiu pavadinimu: „Didysis pabėgimas”.
Iš karto daugiau nei dvidešimt kalinių Belgijoje iki šiol dar niekada nebuvo ištrūkę į laisvę”, – „Lietuvos rytui” sakė apie pabėgimą dienraštyje flamandų kalba „Het Laaste Nieuws” rašęs žurnalistas Marcas Goossensas.
„Dvidešimt aštuoni paspruko iš karto! To Belgija dar neregėjo!
Ir bent kartą buvo nusižengta tradicijai: skandalas mus pasiekė iš Flandrijos”, – ironizavo dienraštis prancūzų kalba „Le Soir”, nepraleidęs progos įgelti flamandams.
Lietuviai – dar laisvėje
Didžiojo pabėgimo bylos tyrimą Dendermonde kuruojantis prokuroras Christianas Dufour „Lietuvos rytui” vakar sakė, kad policijai pavyko sučiupti vienuolika bėglių. Tačiau nė vieno iš keturių pasprukusių lietuvių tarp jų nėra.
Pareigūnas neslėpė, kad sulaikyti likusius bėglius didelių vilčių nepuoselėjama: „Tai padaryti bus labai sunku, nes praėjo nemažai laiko. Beveik neabejoju, kad jie jau pabėgo į užsienį ir mes jų neberasime”.
Interpolo ieškomi 22 metų E.Baraišys ir jo bendraamžis D.Dobrodiejus už grotų laukė teismo dėl vagysčių Belgijoje.
Tuo tarpu 28 metų D.Gasparovičius ir 29 metų T.Polita už tokius pat nusikaltimus jau buvo nuteisti ir atlikinėjo bausmę.
Kameras atrakino peiliu
Manoma, kad įspūdingam pabėgimui vadovavo 26 metų Perajas Konto iš Kosovo ir vienoje kameroje su juo kalėjęs 22 metų Belgijos pilietis Zakaria Elaagbani.
Jiems suimti išduotas Europos arešto orderis.
Šie vyrai kalėjo už smurtines vagystes, o P.Konto savo agresyvumu jau buvo pasižymėjęs ir Gento miesto kalėjime. Jis ten birželio 1-ąją atsuktuvu sunkiai sužeidė bendrininką ir kelis kartus buvo užsipuolęs prižiūrėtojus.
„Savo kameros spyną kaliniai atrakino paprastu virtuviniu peiliu”, – „Lietuvos rytui” apie pabėgimą aiškino Ch.Dufour.
„Išeivis iš buvusios Jugoslavijos – patyręs spynų meistras”, – pašaipiai komentavo „Le Soir”.
Tuo pačiu peiliu bei sudaužyto veidrodžio šukėmis pagrasinę trims kalėjimo prižiūrėtojams – dviem vyrams ir moteriai – kaliniai iš jų atėmė kitų kamerų raktus ir išlaisvino kitus kalinius.
Pravertė kalėjimo patalynė
Neradę lauko durų raktų bėgliai sugrįžo į kalėjimo kiemą. Nuo įkalinimo įstaigą juosiančios sienos jie nusileido virvėmis, kurias susisuko iš paklodžių ir antklodžių.
Ant kalėjimo sienos bėgliai užsiropštė statybininkų pastoliais, o patalynė juos apsaugojo nuo spygliuotų vielų bei butelių šukių, kuriomis nusėtas išorinės kalėjimo sienos viršus.
Kadangi virvės nebuvo pakankamai ilgos, bėgliai nušoko ant telefono būdelės, stovinčios prie kalėjimo sienos.
Kalėjimo išorinių durų sargas vaizdo kameroje pamatė šokinėjančius kalinius ir įjungė sireną. Tačiau bėgliai jau buvo laisvėje.
„Skandalas galėjo būti ir dar didesnis. Tą naktį galėjo pasprukti dar apie dvidešimt kalinių. Jie atsisakė bėgti ir liko savo kamerose, nors durys buvo atviros”, – neslėpė prokuroras Ch.Dufour.
Braudavosi į belgų namus
Maždaug pusė pabėgėlių priklausė tai pačiai vagių grupuotei. Ją sudarė Rumunijos, Gruzijos, Armėnijos, buvusios Jugoslavijos šalių ir Lietuvos piliečiai.
Vagių gauja siautėjo po visą Belgiją – naktimis apiplėšinėdavo namus. Nusikaltėlius labiausiai domino pinigai, brangenybės, nešiojamieji kompiuteriai bei telefonai.
Gaujos nariai mokėdavo į namus įsibrauti per langus. Jie pragręždavo rėmą ir tyliai atsidarydavo langą.
Nuo 2005-ųjų balandžio iki lapkričio klajojanti nusikaltėlių grupuotė apvogė beveik 200 namų. Jie buvo sulaikyti 2006-ųjų pradžioje.
Prokuroras Ch.Dufour teigė negalįs pasakyti, ar gaujai priklausė ir lietuvių.
Pabėgimas sukėlė pašaipas
Ar toks masinis kalinių pabėgimas neišgąsdino belgų ir ypač – Dendermondo gyventojų?
„Ne, visiškai ne. Miestiečiai suprato, kad bėgliai Dendermonde pasilikti neketina.
Daugumai žmonių, kuriuos kalbinau, šis pabėgimas kelia juoką. Juokiamasi visoje Belgijoje: apie įvykį rašė ir satyriniai savaitraščiai. Tai – liūdnai groteskiškas atvejis”, – atsakė M.Goossensas.
Dendermondo prokuroras gyventojus taip pat nuramino, pareikšdamas, kad sunkių, krauju rankas susitepusių nusikaltėlių tarp bėglių nėra.
„Kalėjime – atvirų durų diena. Tačiau garbūs piliečiai gali būti ramūs.
Pastatas nebus apleistas, nes jame dar liko prižiūrėtojų”, – skelbė viena Belgijos interneto svetainė.
Dendermondo kalėjime dar vis dėlto liko ir apie 170 nuteistųjų arba laukiančių teismo.
Gibraltare įsikūrusi lažybų bendrovė „Betway.com” netruko su žurnalu flamandų kalba „P-magazine” paskelbti lažybas „Atviros Belgijos kalėjimų durys”.
Lažybas pakurstė ir tai, kad, po skandalingo pabėgimo iš Dendermondo prabėgus vos trims dienoms, iš Valonijos miesto Vervjė, esančio į pietvakarius nuo Briuselio, paspruko kiti du kaliniai.
Beje, pabėgimas iš kalėjimo Belgijoje nėra laikomas nusikaltimu.
Pasprukę asmenys gali būti nubausti tik už kalėjimo prižiūrėtojų paėmimą įkaitais, spynų apgadinimą bei kalinių uniformos – valstybės nuosavybės – vagystę.
Prižiūrėtojai paskelbė streiką
„Šis įvykis Belgijoje sukėlė nuostabą. Iki šiol buvo manoma, kad kalėjimas – gerai saugoma vieta.
Bet tyrimas parodė, kad Dendermondo kalėjimas yra senas ir nebėra toks saugus, kaip buvo manyta.
Policijai ir prokuratūrai šis įvykis kelia didelį liūdesį, nes daug mūsų pastangų nuėjo niekais – sulaikyti arba nuteisti žmonės pabėgo”, – sakė prokuroras Ch.Dufour.
Dendermondo kalėjimo prižiūrėtojai rugpjūčio 22 dieną buvo paskelbę kelių dienų streiką, reikalaudami geresnių darbo ir saugos sąlygų, kelių papildomų etatų bei kalėjimo remonto.
Teisėsaugos ministerija įsipareigojo šiuos reikalavimus patenkinti.
Kalėjimuose – daug bėdų
„Belgijoje tokio pabėgimo iš kalėjimo iki šiol niekada nebuvo, todėl įvykis sukėlė nemažai triukšmo”, – sakė prokuroras Ch.Dufour.
Didysis pabėgimas belgams tapo gera proga pamąstyti apie savo šalies kalėjimų senumą, nesaugumą ir jų perpildymą kaliniais.
Žiniasklaida netruko priminti, kad net du trečdaliai šios karalystės įkalinimo įstaigų buvo pastatytos XIX amžiuje.
Belgijos finansų ministerija jau paskelbė, kad skubiausiems kalėjimų remonto darbams skirs 14 milijonų eurų.
Didysis pabėgimas sukėlė ir aršius politinius ginčus tarp dabartinės teisingumo ministrės prancūzakalbės socialistės Laurette Onkelinx ir buvusių dešiniųjų jos kolegų.
Ministrei teko aiškintis ir Belgijos parlamentarams, kurie jai nepagailėjo aštrių klausimų.
Dalis Flandrijos politikų ir laikraščių apžvalgininkų prancūzakalbę politikę ragino atsistatydinti.
Pusė kalinių – užsieniečiai
Šiais metais iki didžiojo pabėgimo iš Belgijos kalėjimų pasprukti buvo pavykę šešiems kaliniams.
Šalyje iš viso kali apie 9700 asmenų.
Išvydę įvairiausių tautybių pabėgėlių sąrašą, belgai tuoj pat ėmė laužyti galvą, kodėl jų kalėjimuose yra tiek daug užsieniečių.
Šioje šalyje užsienio piliečiai sudaro 42 proc. nuteistų ir 52,4 proc. sulaikytų asmenų.
Daugiausia kali marokiečių. Antrąją vietą užima italai ir buvusios Jugoslavijos piliečiai, o trečiąją – prancūzai. Rumunams atitenka septintoji vieta, o lietuviai į dešimtuką bent kol kas nepatenka.