Merginai teko stebėti dėstytojų streiką
Kauno technologijos universiteto ekonomikos specialybės studentė Inesa Kolaitytė, vieną semestrą praleidusi Graikijos sostinėje Atėnuose, pasakoja apie mėgstančius streikuoti, amžinai vėluojančius ir be proto daug rūkančius graikus.
Universitete – liberali atmosfera
„Turėjau galimybę rinktis iš kelių šalių. Nusprendžiau važiuoti į Graikiją, nes domino šios šalies kultūra ir traukė šiltas klimatas”, – pasakojo mergina, pusmetį praleidusi Atėnuose, kur pagal „Erasmus” studentų mainų programą studijavo Ekonomikos ir verslo universitete.
„Peržengus universiteto Atėnuose slenkstį išgirsti grojant muziką, matai prikabinėta įvairiausių plakatų, studentų elgesys taip pat labai laisvas – atmosfera labai liberali, – įspūdžiais dalijosi Inesa. – Pastebėjau, kad ten studentų atstovybės turi daug daugiau teisių nei Lietuvoje. Studentų atstovybė globoja ir iš užsienio atvykusius studentus: padeda susirasti būstą, rengia jiems vakarėlius, išvykas”.
Streikuoti įprasta
„Erasmus” studentams paskaitos vykdavo atskirai nuo graikų. Kai kuriems dėstytojams buvo sunkoka dėstyti anglų kalba, tačiau iš esmės viskas buvo gerai. Problemų kilo tik semestro pabaigoje, kada studentams iš užsienio prireikė anksčiau išlaikyti egzaminus. Sumaišties įnešė ir semestro pabaigoje surengtas dėstytojų streikas. Graikijoje yra įprasta streikuoti. Inesą stebino, kad nuolat streikuodavo kokios nors profesijos atstovai. Nemaloniausią prisiminimą paliko šiukšlių išvežėjų streikas: mieste susikaupė kalnai šiukšlių, gatvėse tvyrojo smarvė.
„Viską spėjau susitvarkyti laiku. Grįžusi į Lietuvą apsigyniau bakalauro darbą, kuriame lyginau Graikijos ir Lietuvos universitetų įvaizdį. Darbas buvo įvertintas aukščiausiu balu”, – sakė Inesa, šiemet baigusi studijas KTU.
Graikijos ir Lietuvos universitetų įvaizdis skiriasi. Atėnų universitete niekas nedraudžia bet kur kabinti įvairiausius plakatus, aprašinėti sienas, rengti vakarėlius, rūkyti patalpose. Tačiau dėstytojai yra labai griežti, atsiskaityti galima tik nustatytu laiku, bet kada vėliau atnešto darbo jie nepriims.
Patys studentai labai didžiuojasi galėdami studijuoti universitete, o aukštojo mokslo diplomas yra labai vertinamas. Graikijoje nėra mokamų studijų, todėl įstoti į universitetą yra nelengva.
Miestas skendo šiukšlėse
Dar prieš išvykdama punktualumą ir tikslumą mėgstanti mergina nuogąstavo, kad jai kils sunkumų dėl nuolat vėluojančių graikų.
„Tai pasitvirtino. Kaip ir daugelis pietiečių, jie nuolat vėluodavo, kai kada netgi pusvalandį. Graikijoje tai yra normalu. Paskaitos taip pat prasidėdavo 10-15 minučių vėliau, nei turėtų”, – pasakojo ekonomiką studijavusi mergina.
Iš pradžių toks elgesys ją nervindavo, tačiau vėliau prie to priprato: „Graikai nuolat ragindavo mane atsipalaiduoti ir niekur neskubėti. Jie patys visada taip elgdavosi. Kavinės vidurdienį būdavo pilnos žmonių. Susidarydavo įspūdis, kad jie niekur nedirba, neturi jokių reikalų”.
Atėnuose ji savo akimis įsitikino, kad pasakojimai apie gatvėmis besivalkiojančius benamius šunis yra tikra tiesa. „Būdavo nemalonu juos matyti, tačiau neteko girdėti, kad jie būtų ką nors užpuolę”, – teigė Inesa.
Simpatija išreiškiama apmėtant gėlėmis
Atėnuose verda aktyvus naktinis gyvenimas. Čia veikia nemažai tradicinių graikiškų barų, kur skamba graikiška muzika, šokama ir… mėtomasi gėlėmis. Tuose baruose tarp staliukų nuolat šmirinėja pardavėjai, siūlantys pirkti gėles. Jomis mėtomasi tiesiog dėl linksmumo, geros nuotaikos arba norint išreikšti simpatiją patinkančiai merginai, vaikinui.
Inesai teko susidurti ir su graikiškais Velykų papročiais. Graikai yra stačiatikiai ortodoksai, todėl Velykas švenčia kitu laiku nei katalikai. Velykų išvakarėse yra įprasta eiti į bažnyčią, kur susirinkusieji rankose laiko ilgas degančias žvakes. Po mišių tikintieji su degančiomis žvakėmis eina namo ir atėję ant durų žvakės liepsna pažymi kryžių.
Su kitais studentais iš užsienio Inesa aplankė Turkijoje esantį Stambulą, kurį graikai vadina Konstantinopoliu – prieš kelis šimtus metų šį miestą valdė graikai.
„Kai grįžusi savo draugams graikams pasakojau apie viešnagę šiame mieste, šie manęs kelis kartus perklausė, ar aš buvau Stambule, ar Konstantinopolyje. Jie nurimo tik tada, kai nusileidau ir pasakiau, kad buvau Konstantinopolyje. Dėl Kipro padalijimo ir kitų praeities konfliktų Graikijos ir Turkijos santykiuose tebetvyro įtampa”, – patyrė mergina.
Krepšinio sirgaliai patarė patylėti
Inesa su keliais kitais lietuviais apsilankė krepšinio rungtynėse, kuriose susitiko Kauno „Žalgiris” ir Atėnų „Olympiakos” komanda.
„Stengėmės kuo garsiau palaikyti saviškius, tačiau priėjęs vaikinas graikas paprašė patylėti, duodamas suprasti, kad priešingu atveju lietuvių gali laukti nemalonumai. Buvome girdėję apie nuožmų graikų sirgalių būdą, todėl teko prislopinti savo emocijas”, – apie susidūrimą su graikų krepšinio sirgaliais pasakojo Inesa.
„Prieš išvažiuodama į Graikiją tikėjausi čia rasti daugiau žalumos, tačiau šioje šalyje vyrauja ruda ir balta spalvos. Daug akmenų, uolų ir labai mažai medžių. Didžiausią įspūdį paliko Santorino sala, kurią būtų galima pavadinti tipišku Graikijos atspindžiu: maži balti namukai ir žydra žydra jūra…” – baigė pasakoti įspūdžius mergina.