Kelias dienas po Pernaravos miestelio centrą, priešais mokyklos langus, bolavo žmonių kaukolės ir kaulai, tačiau iki šiol neatsirado kaltų dėl nekasdienio įvykio, nors kaukoles po gyvenvietę tampė net vaikai. Kėdainių rajono savivaldybės administracija iki šiol neįvertino Pernaravos seniūnės veiksmų.
Pasak istoriko Vaido Banio, net šiuo metu palaikai yra palikti nepagarbiai.
Atkasė griaučius
Įvykis Pernaravą sukrėtė rugpjūčio 18 dieną, kai Viliaus Česo valdose, esančiose maždaug už pusantro kilometro nuo miestelio centro, pradėjo darbuotis ekskavatorius.
Seniūnija sudarė sutartį su Pernaravos bendrove „Kedmela”, kuri turėjo nukasti nedidelę kalvą. Tomis žemėmis norėta užpilti priešais mokyklą beveik išdžiuvusį tvenkinį. Šiems darbams buvo skirta 10 tūkst. litų.
„Darbus jie pradėjo penktadienį ir visą tą laiką, iki antradienio, buvo niekinami kalvoje atkasti žmonių palaikai”, – „Kauno dienai” teigė istorikas Vaidas Banys.
Pasak jo, žemė su kaukolėmis ir kaulais buvo nuvežta į Pernaravos centrą. Jomis „Kedmelos” darbininkai užpylė maždaug 10 arų tvenkinį, buldozeriu išlygino žemę.
„Sunku suvokti, kaip niekas nepastebėjo kaukolių, nes jas tuoj pat iš žemės ištraukė vaikai ir išrikiavo prie tvoros”, – kalbėjo V.Banys.
Jį labiausiai nustebino vietos valdžios reakcija, nes pastaroji nesiėmė būtiniausių priemonių, kad būtų užkirstas kelias palaikų niekinimui.
Pasivaikščiojimai tarp kaulų
Žemėmis užpilta dauba būtų tapusi neatsiejama Pernaravos parkelio dalimi. „Įsivaizduokite, kad ant žmonių kaulų savo vaikus vedžiotų mamos, vaikščiotų žmonės, – sakė V.Banys. – Juk po kiekvieno lietaus žemės paviršiuje pasirodytų žmonių kaulai”.
Vytauto Didžiojo universitete bakalauro studijas, o vėliau magistro laipsnį įgijęs V.Banys „Kauno dienai” prie kapavietės rodė iki šiol matomus žmonių kaulus.
„Štai kaukolės lukštas, o čia šlaunikaulis”, – šiek tiek praskleidęs žolę sakė V.Banys.
„Kedmelos” darbininkai kapavietę yra nukasę maždaug perpus. Joje dar gali būti kelios dešimtys žmonių palaikų.
Pasak V.Banio, tik rugpjūčio 22 dieną kapavietę ir Pernaravos centre užpiltą daubą apžiūrėjo policija, du prokurorai ir Kėdainių rajono vyriausioji paveldo saugotoja Violeta Berletaitė.
„Tai turėjo būti padaryta anksčiau, turėjo būti imtasi būtinų apsaugos priemonių”, – sakė V.Banys.
Policijai nepranešė
Pernaravos seniūnė Aldona Kurtkuvienė „Kauno dienai” neigė daugumą jai metamų kaltinimų. „Padariau tik vieną klaidą, kad apie rastus žmonių kaulus nepranešiau policijai”, – sakė A.Kurtkuvienė.
Ji tikino, jau tą patį penktadienį paprašiusi, kad darbininkai nutrauktų darbus, esą apie rastus palaikus ji sužinojo šiek tiek pavėluotai.
Darbus atlikusios UAB „Kedmela” direktorius Kęstutis Skorupskas teigė, kad tik pamatę kaulus darbininkai iš karto apie tai pranešė seniūnei. Kaulus esą jie pastebėjo jau nuvežus žemes į miestelio centrą.
„Kaip galima buvo nepastebėti kaulų, kurie matyti net ant kalvos paviršiaus”, – klausė V.Banys. Jis netgi padarė keliolika nuotraukų, kai žemės su kaukolėmis ir griaučiais jau buvo nuvežti į Pernaravą ir užlyginti buldozeriu. Tik kilus triukšmui, nežinomi darbininkai nurinko nuo paviršiaus kaulus.
Suvežė 80 savivarčių žemių
Kalvos arba kapavietės savininkas V.Česas tikino irgi niekada nepastebėjęs kaulų, nors jie matomi iš kelių metrų. „Sodybą nusipirkau prieš dvejus metus, bet niekada negalvojau, kad ten galėtų būti tokių dalykų”, – sakė V.Česas.
Be kita ko, jis yra ir UAB „Pernaravos komunalinės paslaugos” direktorius.
Vaikštinėdamas po užpiltą lomą, jis sakė, kad į ją buvo atvežta apie 80 savivarčių žemių.
„Bet tik dalis buvo atvežta iš man priklausančio sklypo, nes, pamačius, kad yra kapavietė, darbai buvo nutraukti”, – sakė V.Česas.
Visą šią istoriją V.Česas pavadino labai nemalonia. Vietiniai žmonės aiškino, kad anksčiau ant kalvos stovėjo kryžiai, bet tai esą buvę prieš dešimtmečius. „Kadaise ant tos kalvos buvo kryžiai”, – sakė apie 70 metų Pernaravos gyventoja, nenorėjusi prisistatyti. „Kad ir kas būtų, bet taip elgtis su mirusiųjų kaulais nederėjo”, – teigė Romas. Pernaravoje iš viso yra apie 200 gyventojų.
Palaikus užkasė
Seniūnės A.Kurtkuvienės teigimu, kapinaitės nebuvo įtrauktos į jokius registrus. Šiuo metu kapavietę ketinama aptverti ir pastatyti kryžių. Rasti kaulai buvo sudėti į polietileninį maišą ir užkasti senosiose Pernaravos kapinėse bendrame kape.
„Palaikams parodyta didelė nepagarba, jie palaidoti net be kunigo”, – sakė V.Banys.
Kėdainių valdžia kol kas neskyrė jokios nuobaudos seniūnei. Nuobauda neskirta ir Kėdainių vyriausiajai paveldo sergėtojai V.Berletaitei. Valdžios įstaigose nebuvo pradėti ir tarnybiniai tyrimai dėl valdininkų veiksmų.
„Kapavietę sutvarkėme, užpylėme žemėmis”, – tikino Pernaravos seniūnė A.Kurtkuvienė.
Pasak V.Berletaitės, išardytoje kapavietėje žmonės buvo laidojami prieš 200-300 metų, bet ekspertai turėtų nustatyti tikslesnį laiką. „Ta kalvelė buvo tik dalis kaimo kapinaičių, todėl iš savininko reikės paimti apie vieną hektarą žemės”, sakė V.Berletaitė.
Kapavietėje ekspertai rado ir vinių, kurie paliudija, kad žmonės buvo palaidoti karstuose.