„Šviesos” leidykla, pradėjusi leisti mažųjų albumų seriją „Mažieji pasakojimai apie Lietuvą”, skirtą Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, jau pristatė septynias knygas
Šių metų planai – 18 leidinių, o kitų metų pavasarį serija tūrėtų būti baigta. Skaitytojams iš viso bus pasiūlyti 29 nedideli albumai, kurie pristato ir populiarina Lietuvos kultūros, meno, istorijos, tradicijų paveldą bei unikalias mūsų šalies gamtos vietoves. Apie naująją seriją LŽ žurnalistė kalbėjosi su šio projekto vadove Ingrida Matusevičiūte.
Skaitytojui prieinamos knygos
– Kodėl ėmėtės šio sumanymo, kai jau yra nemažai storų knygų ir didelių albumų apie Lietuvą?
– Tie dideli, brangūs albumai, ko gero, ir paskatino ieškoti naujų leidybos formų. Matydami, kad ne visi gali įpirkti dideles, nepatogias skaityti ir net lentynose laikyti knygas, parengėme nedidelio formato, vidutines pajamas gaunančiam skaitytojui prieinamas knygas. Juolab kad pastaruoju metu skaitytojai vis labiau domisi originaliais lietuviškos tematikos kūriniais, enciklopedinio pobūdžio knygomis. Viena tokių – praėjusiais metais išleista „Lietuva. Šeimos enciklopedija”, jos tiražą teko kartoti. Įsitikinome, kad skaitytojas pasiilgo universalios enciklopedinės tematikos apie Lietuvą.
– Vartant leidinius į akis krinta skoningas knygos dizainas, dažnai – nematytos, kai kada net intriguojančios iliustracijos.
– Seriją kuruoja du žmonės: dizaineris Andrius Navalinskas ir dailininkė docentė Algė Varnaitė. Tai – vidurinės kartos kauniečiai, baigę Vilniaus dailės akademiją. Mūsų leidyklos debiutantai bendradarbiauja su iškiliais meistrais – Romualdu Požerskiu, Romualdu Rakausku ir kitais, įdomiai pateikia šalies muziejų bei archyvų medžiagą. Leidžiant šią seriją dirba apie dvidešimt žmonių, daugiausia keturiasdešimtmečių. Jų kūrybinė ir leidybinė branda, ateinanti per ilgus darbo metus, iš esmės ir lėmė knygų patrauklumą, serijos populiarumą.
Sumanūs autoriai
– Bet juk serija dar nė neįpusėjo.
– O albumą „Velykų margučiai” jau išpirko. Susidomėjimas buvo ne tik todėl, kad knyga pasirodė Velykų išvakarėse. Juk ją parašė paveldo tematiką šioje serijoje kuruojantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Etnologijos katedros docentas daktaras Arūnas Vaicekauskas; iliustracijas rinkome bendradarbiaudami su Nacionaliniu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejumi, pateikėme net XIX amžiaus margučių nuotraukų.
Išleidome ir daugiau etnokultūrinio paveldo knygų, tarp kurių yra „Lietuvių kalendorinės šventės”, „Lietuvių šeimos papročiai”. Jų tiražą taip pat teks kartoti. Šiuo metu rengiame šios serijos knygas apie mūsų valdovus, prezidentus, valstybės simbolius, kitus istorijos momentus. Jas rašo VDU Istorijos katedros profesorius Zigmantas Kiaupa, karo istorikas, VDU Karybos skyriaus darbuotojas daktaras Jonas Vaičekonis. Tarp albumų autorių – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinė bendradarbė daktarė Rita Repšienė, ilgametis Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas profesorius Mykolas Michelbertas.
Klasikiniai dalykai
– Ar buvo koks nors temų konkursas, ar viską, ką sumanėte, išleisite?
– Pirmiausia norėjome aprėpti įprastus, klasikinius dalykus: kultūrą, gamtą, istoriją, paveldą. Nors temų, tarp kurių yra mažai ar dar visai nepaliestų dalykų, daug, iš pradžių atsižvelgėme į skaitytojus. Seriją adresuojame jaunimui. Tikimės, kad ir vyresnius žmones patrauks daugelis dalykų, ypač tradicijų ir paveldo, skatins juos puoselėti šeimose. Juk netolimoje ateityje, kai nebeliks vyresnės kartos žmonių, nublanks ir šios vertybės. Labai trapus mūsų paveldas, tai saugotina, šiuo metu aktuali medžiaga.
– Albumų seriją skyrėte Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, tačiau sumanymo neparėmė šiam jubiliejui skirtų darbų komisija. Kodėl?
– 2006-ųjų žiemą, sumanę šį darbą, pavėlavome kreiptis ir į tūkstantmečio komisiją, ir į kitus
fondus. Šiemet tikrai kreipsimės. Tiesa, mums ne tiek svarbūs finansiniai dalykai, kiek pritarimas tam, ką darome, dėmesys ir savotiškas palaiminimas.