Kasmetinis tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrinių administracijų susitikimas šiemet vyko Lietuvos kurorte Druskininkuose.
Aptarę bendro pobūdžio problemas bendrame posėdyje, specialistai susiskirstė į tris darbo grupes. Pirmoji svarstė klausimus, susijusius su valstybės vėliavos ir uosto kontrole.
Hidrografijos specialistai posėdžiavo atskirai. Trečioji grupė keitėsi informacija ir patirtimi jūrininkų diplomavimo srityje.
Baltijos šalių jūrinių administracijų vadovai pasirašė susitikimo rezultatų protokolą.
Nepalanki padėtis
Valstybės vėliavos ir uosto kontrolės specialistai pripažino, kad dabartinė vadinamųjų Paryžiaus tarpusavio supratimo Memorandumo baltojo, pilkojo ir juodojo sąrašų formavimo metodika iš esmės yra diskriminacinio pobūdžio. Nedidelius laivynus turinčioms valstybėms labai sunku patekti į prestižinį baltąjį sąrašą.
2004 metais Lietuvos laivai Paryžiaus tarpusavio supratimo Memorandumo uostuose buvo patikrinti 112 kartų, 2005-aisiais – 98. Faktiškai tikrinta trečdalis laivyno. Panaši padėtis ir Latvijos laivyne. Valstybės, turinčios tūkstančius laivų, yra palankesnėje padėtyje, nes keleto laivų sulaikymas žymiai mažiau atsiliepia šios vėliavos valstybės vietai Memorandumo sekretoriato sudaromame sąraše. Neatsitiktinai ta pati Liberija jau daug metų tvirtai užima aukštą baltojo sąrašo vietą.
Latvijos jūrinė administracija pasiūlė pragmatiškesnį ir mažiau diskriminacinį metodikos variantą, kuriam pritarė kolegos lietuviai ir estai. Susitikime jie susitarė, kad jį palaikys artimiausiame Paryžiaus memorandumo, kurio nare šiemet liepą tapo ir Lietuva, komiteto posėdyje.
Laivybos kontrolės specialistai aptarė šešių Europos Komisijos parengtų uosto kontrolės direktyvų projekus, kuriuose siūlomi rimti uosto kontrolės režimo pakeitimai. Jie pritarė ne visoms numatomoms naujovėms. Viename projekte siūloma laivus tikrinti ne tik prie krantinių, bet ir reide.
Specialistai suabejojo, ar būtina įvesti griežtesnes vėliavos valstybės, įrašytos į Paryžiaus memorandumo pilkąjį sąrašą, laivų įplaukimo į Europos Sąjungos uostus uždraudimo (angl. banning) taisykles, lyginant su baltojo sąrašo vėliavos valstybių laivais. Europos Komisija siūlo jiems taikyti tas pačias sankcijas, kaip ir patekusiems į juodąjį sąrašą.
Nuo ko priklauso narystė IHO?
Hidrografijos specialistai taip pat rado daug bendrų temų. Kolegas iš Lietuvos labiausiai jaudino narystė IHO – Tarptautinėje hidrografijos organizacijoje, kurios narėmis Latvija ir Estija jau seniai yra.
Šios organizacijos pagrindinės funkcijos siejamos su nacionalinių hidrografijos tarnybų veiklos koordinavimu, jūrlapių ir dokumentų formatų vienodinimu, patikimų ir efektyvių hidrografinių matavimo metodų taikymu, hidrografijos srities mokslo ir aprašomojoje okeanografijoje taikomų technologijų vystymu. IHO nariai turi galimybę dalyvauti rengiant tarptautinius hidrografinius standartus, teikti ir gauti reikiamą techninę bei ekspertų pagalbą ar konsultacijas, leisti tarptautinės pasaulinės kolekcijos jūrlapius. Be abejonės, Lietuvos narystė šioje organizacijoje visais požiūriais teigiamai pasitarnautų vykdant su hidrografija susijusius darbus, tačiau būtina įvertinti ir išlaidas, kurias Lietuva turėtų mokėti šiai organizacijai tapusi jos nare.
Latviai žadėjo prireikus paremti ir konsultuoti Lietuvos atsakingus specialistus dėl stojimo į šią organizaciją. Jie, be kita ko, papasakojo naujienas, kurias parsivežė iš IHO konferencijos Šanchajuje. Ir net pasidalijo ten gauta kompiuterine programa, padedančia greitai suvesti koordinates ir teisingai nustatyti navigacinius ženklus.
Latviai pavydėjo
Kokie turi būti jūrininkų identifikacijos dokumentai? Regis, atsakymas paprastas. Pernai Tarptautinė darbo organizacija priėmė 185-ąją konvenciją, kurią Lietuva planuoja ratifikuoti iki šių metų pabaigos. Tiesa, tarptautinė jūrinė bendrija, pasisakiusi už jūrininkų biometrinius duomenis, iki šiol nenusprendė, kokie jie turi būti.
Lietuvos saugios laivybos administracija jau išduoda naujojo pavyzdžio jūrininko knygeles, joje skyrusi vietos ir biometriniams parametrams, kai jie bus įvesti.
Daugelyje jūrų valstybių galioja du dokumentai, nustatantys jūrininko asmenybę: „Record-book”, į kurią įrašomi laivų pavadinimai ir jūrininko pareigos, bei identifikacijos kortelė.
Latvijos jūrininkų registras, savo jūrininkams išduodantis seno pavyzdžio „Seaman’s book”, norėjo eiti tuo pačiu keliu, prie senų knygelių pridėdamas naujas identifikacijos korteles. Kai kolegos lietuviai parodė latviams mūsų naująją jūrininko knygelę, jiems tai buvo didelis netikėtumas. Iš pradžių jie ją vertino gana kritiškai, bet atidžiau ištyrinėję pripažino, kad mūsų dokumentas labai sėkmingas ir apgalvotas. Latvių ketinimą jūrininkams išduoti du identifikacijos dokumentus nesunku paaiškinti: kažkada jie užsakė didelę partiją „Seaman’s book”, jų liko dar apie 60 tūkstančių – juk neišmesi!
Latvių jūrininkai už savo pasenusio pavyzdžio jūrininko knygelę, kurioje 20 puslapių mažiau nei mūsiškėje ir nėra vietos biometriniams parametrams, moka 50 latų (apie 250 litų). Lietuviška knygelė kainuoja 190 litų, tačiau Lietuvos jūrininkų sąjunga Susisiekimo ir Finansų ministerijoms pateikė klausimą dėl jos kainos mažinimo.
Kolegos aptarė, kieno jūrininkų atestacijos sistema efektyvesnė. Pavyzdžiui, Latvijoje iš jūrininkų nereikalaujama kas penkerius metus baigti konvencinius kursus. Bet jeigu atestacinei komisijai kyla abejonių dėl jūrininko kompetencijos, jis siunčiamas į tuos kursus. Tai būna kone kas trečias žmogus.
„Jūrininkų diplomavimo darbo grupė su nerimu konstatavo, jog kasmet mažėja jūrininkų skaičius. Ši tendencija pastebima ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje.
Pas mus kartojasi situacija, kuri Vakaruose susidarė prieš 10 metų ir dabar tapo kritinė. Veteranai išeina į užtarnautą poilsį, o jaunimas į jūrą nesiveržia. Priežastis – silpna motyvacija: nerizikuojant ir nieko nepraradant dabar krante galima uždirbti beveik tiek pat. Būtina labiau populiarinti šią profesiją tarp jaunų vaikinų, padėti rasti motyvų dirbti jūroje. Ši mūsų darbo grupės išvada bus pateikta saugios laivybos administracijų vadovams”, – apie susitikimo rezultatus pasakojo Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrininkų diplomavimo tarnybos vedėjas Rimantas Giniotis.