Niekaip nepradedamas Šventosios uosto atstatymas.
Šventosios uostas Vyriausybės nutarimu įsteigtas 2004 m. pabaigoje.
Šiuo metu, anot Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, dalis darbų jau pradėta, atliktas poveikio aplinkai įvertinimas. „Tačiau vis dar nėra galimybės įregistruoti uosto teritorijos. Tai trukdo pradėti konkrečius darbus”, – teigė jis.
Tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, sveikatos centro „Energetikas” bei Palangos miesto savivaldybės vykę teisminiai ginčai dėl Šventosios uostui paskirtos teritorijos jau nutraukti.
Teismo sprendimu įsakymai įregistruoti numatytą teritoriją panaikinti. Mat ši kirtosi su sveikatos centro „Energetikas” valdomis.
„Šiuo metu ieškoma kitos teritorijos. Negalime nutolti nuo Šventosios detaliojo plano, tad vieta išliks panaši. Tiesiog ji bus šiek tiek toliau nuo sveikatos centro „Energetikas” valdų”, – teigė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Juridinio skyriaus vedėja Renata Kružikienė.
„Tikimės, kad teismo sprendimo bus laikomasi ir toliau”, – sakė sveikatos centro direktorė Marija Marišiūnienė.
Kainuotų panašiai
„Šventosios uostas yra reikalingas ir neabejoju, kad jis bus atstatytas. Tačiau terminai kelia susirūpinimą”, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Rimas Žaromskis, bendradarbiavęs rengiant Šventosios uosto studiją.
Paskubėti atstatyti uostą yra svarbu norint išsaugoti prie ilgojo molo susilaikiusias dideles smėlio mases.
„Molas palaipsniui nyksta. Jis sutrumpėja po 12 metrų per metus. Užtektų vieno gero štormo, ir molas taps pralaidus. Jei jis nebus sutvarkytas, susikaupęs smėlis atsidurs Latvijos pakrantėse”, – teigė R.Žaromskis.
Tokiu atveju kiltų daug problemų krantosaugininkams. Reikėtų tvirtinti krantus, vežti smėlį. Profesoriaus manymu, krantų stabilizavimas kainuotų maždaug tiek pat kaip uosto atstatymo darbai.
A.Vaitkaus teigimu, statybos darbus manoma pradėti 2008 metais. Šie darbai užsitęstų apie 2–3 metus.
Pritrauktų jachtas
Šventosios uostas, anot A.Vaitkaus, yra tiesiog būtinas Lietuvai.
„Čia galėtų įkurdinti Būtingės terminalą aptarnaujančių laivų bazę. Be to, žvejai turėtų geresnes galimybes išeiti į jūrą. Vis augant pramoginių mažųjų laivelių skaičiui, Šventosios uostas galėtų tapti jachtų prieglobsčiu”, – teigė Susisiekimo ministerijos sekretorius.
Baltijos pakrantėse, pasak R.Žaromskio, rekomenduojama uostus įsteigti kas 50 kilometrų. Tuomet jachtos galėtų plaukti aplink visą Baltiją.
„Atstatytas Šventosios uostas pritrauktų jachtomis plaukiojančius turistus. Šiandien atstumas tarp Latvijos Liepojos uosto ir Klaipėdos yra per didelis”, – sakė profesorius.
Šventosios uostas būtų skirtas žvejybos laivams, jachtoms, nedideliems keltams.
Egzistavo ir anksčiau
Profesorius R.Žaromskis teigė, kad Šventosios uostas egzistavo dar XVI amžiuje, tačiau buvo sugriautas. Buvo dar keletas bandymų Šventąją paversti uostamiesčiu.
Iki šiol išlikęs molas statytas 1939 metais, kai, Lietuvai netekus Klaipėdos, Šventojoje vėl prireikė uosto.