Įtartinomis aplinkybėmis bankrutavus „Statybų panoramai”, smulkieji ir vidutiniai verslininkai dar labiau nusivylė šalies teisėsauga
Bankrutavusio „Statybos panoramos” prekybos tinklo tiekėjai jau nesitiki atgauti lėšų, kurias investavo į prekes. Rugsėjo pradžioje Kauno apygardos teismas paskelbs UAB „Vinukas” kreditorių sąrašą. Kol kas neįvardijama tiksli pretenzijų suma, bet vien tiekėjų reikalavimai siekia apie 8 mln. litų.
Paskelbtas bankrotas
Pasak Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos nario Algirdo Poškos, „Statybų panoramos” tiekėjai beveik neturi vilčių atgauti investuotas lėšas.
„Smulkieji verslininkai buvo apgauti, pasyviai stebint teisėsaugos institucijoms, – sakė A.Poška. – Lietuvoje veikia pusantro šimto verslą kontroliuojančių įstaigų, bet nė viena jų neužkirto kelio aferai”.
Nemalonumai prekybos tinklą „Statybų panorama” valdančią Kauno bendrovę „Vinukas” užklupo šių metų pradžioje. Tiekėjai pareikalavo sumokėti pinigus už prekes, kurios staiga pradėtos pardavinėti su didelėmis nuolaidomis. Tačiau paaiškėjo, kad atsiskaityti su tiekėjais neįmanoma, nes dar anksčiau „Vinukas” iš „Sampo” banko buvo paėmęs 5,5 mln. Lt kreditą. Bankui buvo įkeista prekių už 4 mln. litų, o bendras įmonės įsiskolinimas tada siekė per 8 mln. Lt. Nenurimus tiekėjams ir įsikišus Seimo nariams, paties „Vinuko” vadovo Virginijaus Mankaus prašymu, Kauno miesto apygardos teisme bendrovei buvo iškelta bankroto byla.
Tiekėjams gali neužtekti turto
Pasak bankroto bylos administratoriaus Rimgaudo Jacevičiaus, atstovaujančio UAB „Baklis”, įsiteisėjus bankroto bylai, įmonė negali vykdyti jokios veiklos. Šiuo metu Kauno miesto apygardos teismui jau pateikti kreditorių sąrašai.
„Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu, pirmojoje kreditorių eilėje yra apie 40 „Statybų panoramos” darbuotojų, kurie atlyginimo negavo maždaug du mėnesius, – sakė R.Jacevičius. – Po to – Valstybinė mokesčių inspekcija, Socialinio draudimo fondas, muitinė ir kitos valstybinės institucijos”.
Pasak R.Jacevičiaus, vėliau lėšas turėtų atgauti tiekėjai ir kiti kreditoriai. Tačiau ar jiems kas nors liks – neaišku, nes be eilės į „Vinuko” turtą pretenduoja pirmiausia „Sampo” bankas, kreditavęs įmonę. „Vinuko” bankroto bylą jis pavadino specifine dėl didelio skaičiaus kreditorių. Tik tiekėjų buvo apie 600.
„Kai bankrutuoja didelė prekybos įmonė, viskas nėra paprasta”, – sakė R.Jacevičius. Jis tikino dar neturėjęs tokios sudėtingos bylos.
Pritrūko šalto proto
Pasak „Vinuko” savininkų advokato Tado Kelpšo, su bankroto administratoriumi jis šiuo metu nepalaiko ryšių. „Iškėlus bankroto bylą, finansiniais klausimais rūpinasi bankroto administratorius”, – sakė T.Kelpšas.
Tačiau vertindamas jau praėjusius įvykius iš laiko perspektyvos, T.Kelpšas įžvelgia tendencijas, kurios būdingos krizę ištikusioms didelėms šalies įmonėms.
„Kilus dideliam tiekėjų šurmuliui, sėkmingos baigties tikėtis sunku, juolab kad ir „Vinuko” savininkai į teisininkus kreipėsi šiek tiek pavėluotai, – kalbėjo T.Kelpšas. – Kritinėje situacijoje kai kurie jų sprendimai buvo klaidingi”.
T.Kelpšas neabejoja, kad prie bankroto istorijos prisidėjo konkurentai.
Įmonės susijusios tarpusavyje
Tiekėjų atstovas A.Poška sakė, kad dar tikisi pagalbos iš Seimo narių. „Pinigų mes neatgausime, bet panašių dalykų ateityje neturėtų pasikartoti”, – sakė jis. A.Pošką piktina ir tai, kad į oficialų verslininkų kreipimasi dėl įvykių aplink „Statybų panoramą” Kauno miesto apylinkės prokuratūra neatsiuntė net atsakymo.
Nukentėję tiekėjai dabar tikisi pagalbos tik iš Seimo Verslo ir užimtumo komisijos. „Politikai turėtų įsikišti, nes kovoju ne už tai, kad atgaučiau pinigus, bet už tai, kad mano vaikai neišvyktų iš Lietuvos, – sakė A.Poška. – Valstybė privalo apginti legalų verslą”.
Jo nuomone, „Vinuko” bankrotas buvo suplanuotas iš anksto. „Prekės užstatytos, o pinigai, kiek jų buvo likę, išplauti per kitą įmonę „LCL”, – sakė A.Poška.
Kauno miesto apylinkės prokuratūrai Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacija nurodė, kad tarp UAB „Edkinta”, UAB „LCL” ir UAB „Vinukas” buvo vykdoma susijusių tarpusavyje tų pačių asmenų veikla.
„Kauno dienos” žiniomis, 6 tūkst. kvadratinių metrų „Statybų panoramos” pastatą Varnių gatvėje valdė ne „Vinukas”, o kita Kauno bendrovė „LCL”. Pastaroji iš „Vinuko” kiekvieną mėnesį gaudavo apie 100 tūkst. litų nuompinigių.
„Statybų panorama” buvo antras pagal dydį šalies mažmeninės prekybos statybinėmis medžiagomis ir ūkio prekėmis tinklas.
Didžiuosiuose šalies miestuose UAB „Vinukas” valdė šešis „Statybų panoramos” prekybos centrus.