Interviu „Kauno dienai” Prezidentas Valdas Adamkus surikiavo naujojo politinio sezono prioritetus
Prezidentas tiki, kad Gedimino Kirkilo vadovaujama mažumos Vyriausybė sugebės efektyviai dirbti. Valstybės vadovas pakartojo savo poziciją, kad nematąs pagrindo pirmalaikiams Seimo rinkimams ir paragino politikus siekti, kad valstybės interesai jiems būtų aukščiau negu partiniai.
Mažumos Vyriausybė – egzaminas politikams
– Rugsėjį pradedame ne tik naujus mokslo metus, bet ir naują politinį sezoną. Šįkart jis prasideda visiškai naujomis, neįprastomis sąlygomis – turime mažumos Vyriausybę ir labai margą Seimą. Ar esant tokioms sąlygoms įmanomas konstruktyvus darbas?
– Pirmą kartą turime mažumos Vyriausybę. Patirties mažai, todėl yra labai daug įvairių prognozių, kaip ilgai ta Vyriausybė sugebės išsilaikyti, ar sugebės dirbti.
Mano supratimu, dabartinė politinė situacija yra savotiškas egzaminas mums visiems – ar Lietuvoje jau esame pasiekę vakarietiškos politikos lygį, ar dar ne. Mažumos vyriausybė demokratiniame pasaulyje nėra naujas reiškinys. Yra daug valstybių, kurios tą procesą įveikė, tai jokia naujiena. Būtent todėl mažumos Vyriausybė yra mūsų politikų išbandymas.
Man atrodo, kad svarbiausia vadovautis tokiais principais: ar Vyriausybės programa tarnauja žmogui, ar ji apskritai yra įgyvendinama, ar mažumos Vyriausybė sugeba sutelkti daugumą politinių jėgų tai programai įgyvendinti. Jeigu į visus šiuos klausimus atsakome teigiamai, Vyriausybė gali dirbti.
Tikrai nėra svarbu, ar Vyriausybė dirbs iki kito penktadienio, ar iki Seimo šios kadencijos pabaigos. Svarbu, kaip ji dirbs, kaip užsitikrins paramą ir visuomenės pasitikėjimą.
Ilgas darbų sąrašas
– Kokius didžiausius darbus turėtų padaryti ši Vyriausybė ir Seimas per ateinantį politinį sezoną?
– Darbų sąrašas labai ilgas. Tai švietimas, taip pat sveikatos apsaugos reforma, socialiniai reikalai. Be to, teisėsaugos problemos, įstojimas į Šengeno erdvę, energetikos klausimai, investicinės aplinkos gerinimas, mokesčių mažinimas, mūsų ekonomikos konkurencingumo didinimas.
Jau nekalbu apie kovą su korupcija. Apie tai tiek daug šnekėta, daug rašalo išlieta, bet poslinkiai, deja, labai nedideli.
Atskirai norėčiau pakalbėti apie energetiką. Dabar vyrauja klausimai, susiję su šalies apsirūpinimu nafta ir gamtinėmis dujomis. Tie klausimai išsprendžiami. Bet mūsų bendrai energetikos politikai, jos perspektyvai, regis, skiriamas pernelyg mažas dėmesys.
Daug kalbama, kad mums reikia įsijungti į Vakarų energetinę sistemą, bet daroma labai mažai. Niekaip nejuda elektros tilto į Lenkiją statyba. Aš labai konkrečiai klausiu Vyriausybės – kas, be deklaracijų, dar yra padaryta? Ar yra darbo grupė, kuri 24 valandas per parą ieškotų principinių tų klausimų sprendimo būdų, ieškotų galimų investuotojų? Ar yra aiškūs planai dėl trečiojo atominės elektrinės bloko statybos? Kas už visa tai atsakingas? Atsakymų į tuos klausimus, deja, neturiu.
Spragos švietimo sistemoje
– Kalbamės naujųjų mokslo metų išvakarėse. Tai proga dar kartą prisiminti švietimo reformą, šios sistemos problemas. Kokius matote skubiausiai darytinus darbus Lietuvos švietimo ir mokslo sistemoje?
– Rugsėjo 1-oji yra ypatinga diena visai visuomenei, kiekvienam jos nariui, nes tai itin svarbi diena mūsų visų ateičiai. Auginame naująją kartą. Švietimas čia turi ypatingos reikšmės.
Metų metais keliu švietimo reformos problemas. Bet tebeturime didžiulių trūkumų šioje srityje. Neseniai susitikęs su švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene atkreipiau jos dėmesį, kad yra trūkumų ir rengiant vadovėlius, ir tobulinant egzaminų sistemą. Spragos labai aiškios. Ministrė pripažino, kad yra daug taisytinų dalykų.
Ypač didelį nerimą kelia mūsų mokyklų būklė. Šiurpina tai, kokiomis sąlygomis mokosi mūsų provincijos vaikai. Neįmanoma suvokti, kaip šiais laikais jie mokyklose neturi elementariausių sanitarinių sąlygų.
Būtina peržiūrėti, kaip naudojami pinigai švietimo sistemoje. Galiu drąsiai pasakyti, kad neretai pinigai išmetami į balą, o kai kurios problemos taip ir neišsprendžiamos.
Prieš kurį laiką buvo viešai ir garsiai deklaruojama, kad iki 2009-ųjų, kai Lietuva minės savo tūkstantmetį, visame krašte bus sutvarkyta, suremontuota tūkstantis mokyklų. Norėčiau, kad tas įsipareigojimas būtų bent iš dalies įgyvendintas.
Nepritaria pirmalaikiams Seimo rinkimams
– Jūsų išvardyti darbai nėra nauji. Ankstesnės vyriausybės, net ir turėdamos pakankamą paramą Seime, nesugebėjo visų jų atlikti. Tad ar galima tikėtis, kad dabartinės mažumos Vyriausybės sąlygomis tai bus įmanoma padaryti? Gal pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų geresnė išeitis?
– Ne. Šiuo klausimu jau esu išsakęs savo poziciją ir galiu ją tik pakartoti. Vertindamas mūsų politinę situaciją, dvejų šios kadencijos metų Seimo darbus, galiu pasakyti, kad pasitraukus šiam parlamentui vargu ar būtų atvertas kelias didesniam politiniam stabilumui.
Į šį Seimą atėjo daug politikos naujokų. Bet per tuos dvejus metus, nors ir buvo padaryta daug klaidų, parlamentarai, matyt, jau suvokė savo darbo specifiką, savo pareigas. Kodėl turėtume staiga dabar, kai laukia tiek didelių darbų, viską sugriauti ir išsirinkti į Seimą naujus žmones, kurie viską vėl pradėtų iš pradžių. Valstybei tai būtų neleistina prabanga. Be to, pirmalaikiai rinkimai neabejotinai reikštų vykdomų reformų pristabdymą.
Manau, kad geriausia būtų skatinti dabartinius politikus dirbti iki šio Seimo kadencijos pabaigos ir įrodyti, kad valstybės reikalai yra aukščiau partinių.
Be to, aš nežinau, kaip Lietuvos žmonės reaguotų į pirmalaikius Seimo rinkimus. Galbūt mes sukelsime dar didesnį nepasitikėjimą valdžia ir tada viskas bus dar blogiau negu dabar.
– Praėjusią savaitę du kartus susitikote su Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu. Gal jis pasidalijo pamąstymais, kaip rudenį žada dirbti, kad mažumos Vyriausybė išsilaikytų?
– Jokių stebuklingų receptų nėra. Manau, svarbiausia – realiai ir blaiviai žvelgti į dabartinę politinę situaciją.
Premjeras patikino, kad turi ūpo energingai dirbti su dabartiniu Seimu, prisiimti visą atsakomybę už savo vykdomą darbą. Supratau, kad Ministras Pirmininkas suvokia politinius sunkumus ir tikisi nepristigti energijos juos įveikti. Intensyvus bendravimas su tokiu margu Seimu tikrai gali padėti išspręsti daugelį politinių problemų.
Darbo partija be „sveikatos pažymėjimo”
– Didžiausią frakciją dabartiniame Seime turinčią Darbo partiją dabar užplūdo labai daug bėdų. Ar praėjusio Darbo partijos suvažiavimo rezultatai suteikė Jums vilties, kad, kaip sakėte anksčiau, šiai partijai gali būti „išduotas sveikatos pažymėjimas”?
– Tai, kad partijos vadovybė pasikeitė, nors veidai labai pažįstami, dar savaime neužtikrina, kad ši partija atsiriboja nuo to kelio, kurį yra nuėjusi.
Didelį rūpestį kelia tas faktas, kad naujieji vadovai visiškai nenori atsiriboti nuo jau pareikštų įtarimų, nuo padarytų klaidų ir ankstesnės veiklos. Labai norėčiau, kad jie pasakytų, jog nueitas kelias jiems yra nepriimtinas, jie nuo jo atsiriboja ir pateikia Lietuvos žmonėms naują požiūrį į savo veiklą bei politinę ateitį.
Vienintelis mano noras ir linkėjimas, kad ši partija pasuktų kitu keliu, kad prisidėtų prie vykdomų reformų ir bendro politinės kultūros kėlimo. Šiandien aš negaliu apie tai kalbėti kaip apie įvykusį faktą.
Iš V.Uspaskicho neprašė nė cento
– Vėl prisiminta Jūsų rinkimų skolų istorija. Žiniasklaidoje paskelbtas anonimo atsiųstas sąrašas asmenų, kurie parėmė Jūsų vardo fondą. Tarp tų asmenų yra ir dirbančių Viktoro Uspaskicho įmonėse. Tai vis dėlto jis padėjo Jums padengti rinkimų skolas?
– Pirmą kartą sužinojau aukotojus, sužinojau, kiek buvo aukota. Kai po tiek metų paaiškėjo, kas mane rėmė, man turbūt reikėtų jiems visiems viešai padėkoti už paramą.
Spaudoje rašoma, kad tie aukotojai yra su V.Uspaskichu susijusių įmonių darbuotojai, todėl galiu pakartoti tą patį, ką jau ne kartą sakiau – niekad, niekad pono V.Uspaskicho neprašiau paramos nė vieno cento ir neprašiau, kad kiti tarpininkautų dėl tos paramos.
Taip pat noriu pasakyti, kad nesu niekaip įsipareigojęs jokiems savo finansiniams rėmėjams.
Daugiau neturiu nei ką pridėti, nei atimti.