Filologijos fakultete bus dalijami atleidimo lapeliai

Nors baimė, kad bus panaikintos kai kurios fakulteto katedros, dingo, reorganizacija čia neišvengiama. Planuojama mažinti darbuotojų skaičių.

Po vasaros skandalų, kai imta kalbėti net apie seniausio Lietuvoje Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto bankrotą, šios aukštosios mokyklos filologai rudenį naujus mokslo metus pradeda turėdami naują vadovą.

Ilgametis Filologijos fakulteto dekanas profesorius Bonifacas Stundžia 9 metų kadenciją baigė vakar. Nuo šios dienos fakultetui vadovauja daktaras Antanas Smetona, buvęs laikinasis fakulteto administratorius, Lietuvių kalbos katedros vedėjas.

Sukėlė išgąstį

Pavasarį pasklidus kalboms apie VU Filologijos fakultete pradėjusius siausti permainų vėjus, ne juokais ėmė nerimauti ne tik akademinė Lietuvos visuomenė, bet ir prezidentas. Susirūpinta, ar nuo būsimų reformų nenukentės senas tradicijas VU turinčios lituanistikos ir baltistikos studijos.

Vis dėlto viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių imtis pertvarkos, buvo proziškesnė – tai Filologijos fakulteto skolos (maždaug pusė milijono litų), besivelkančios ne vienerius metus. Kilus skandalui VU rektorius Benediktas Juodka patikino, kad Filologijos fakultetas tikrai nebankrutuoja, nenaikinamos nei lituanistikos, nei baltistikos studijos, nei moksliniai tyrimai. Rektorius teigė, jog tik sulaukęs Filologijos fakulteto tarybos siūlymų VU senatas spręs, ką daryti toliau. Kad reformos būtinos, pripažino ir šio fakulteto dėstytojai.

Drauge Juodka priminė, jog jau ketveri metai, kai filologai viršija jiems priklausantį finansinį limitą. Turėdamas galvoje, kad humanitariniai mokslai universitete yra prioritetiniai, VU senatas dotuodavo Filologijos fakultetą – per metus skirdavo po milijoną litų. Visas šio padalinio biudžetas – 3,5 mln. litų.

„Kad galėtum dotuoti, reikia atimti pinigus iš kitų fakultetų. Tad šiemet VU senatas paskutinį kartą skyrė lėšų ir nurodė filologams susitvarkyti viduje”, – birželį kalbėjo rektorius.

Sumažės etatų

Vakar naujasis dekanas Smetona LŽ prisipažino, kad mokslo metų pradžios džiaugsmas nenustelbė rūpesčių dėl reformos, jie niekur nepasitraukė. „Širdyje nerimo yra. Be abejo, pagrindinė visų pertvarkų priežastis – finansai”, – sakė naujasis dekanas. Jo teigimu, fakulteto etatų skaičių ketinama sumažinti dvidešimčia – nuo 140 iki 120-125. Nors būta daug diskusijų, katedros, anot dekano, iš principo lieka tos pačios, sumažės tik slavistikos katedrų.

„Kadangi etatų mažinimas teisės požiūriu nėra paprastas dalykas, greičiausiai bus skelbiama fakulteto reorganizacija ir dalijami išėjimo lapeliai. Jei taip įvyks, visi šie formalūs procesai turbūt truks iki Naujųjų metų”, – svarstė Smetona.

Neaiški valstybės politika

Paklaustas, kokios dabar fakulteto dėstytojų nuotaikos, Smetona atsakė, kad pirmasis šokas, kuris buvo ištikęs pavasarį, jau praėjo, žmonės apsiprato. „Ar maža įmonių reformuojama? Nuolatos ir daug. Nei čia tragedija, nei baisus reikalas. Optimizacija visada gerai”, – kalbėjo dekanas.

Jo žiniomis, šį pusmetį, kol viskas susitvarkys, VU finansiškai dar rems Filologijos fakultetą. Kita vertus, tai ne vien fakulteto ir VU problema. „Viso valstybės skiriamo finansavimo juk negauname. Iš čia ir bėdos. Taisyklė aiški: muziką užsako tas, kas moka pinigus. Jei valstybė mano, kad filologija turi gauti 3 mln. litų, vadinasi, taip ir turi būti, jei milijoną, – egzistuosime ir už tiek. Klausimas čia vienas: ar valstybės politikoje esame reikalingi, ar ne?” – dėstė Smetona.

Praėjusį semestrą Filologijos fakulteto docentas, neatskaičius mokesčių, uždirbo 1900 litų, profesorius – 2900 litų.

Šiais mokslo metais fakultete studijuos 1500 studentų. Jie galėjo rinktis devynias bakalauro ir dešimt magistro studijų programų, taip pat dvi vakarines ir vieną neakivaizdinę.

Reformos bus tęsiamos

Naujasis dekanas sutinka, kad etatų mažinimas nėra tikroji reforma, o tik „finansinių skylių užkamšymas”, ir mano, jog pertvarka turėtų būti tęsiama. Pasak Smetonos, kur kas svarbesnė yra programinė reforma. „Šiemet į bakalauro studijas surinkome puikių studentų, jų balai net geresni negu pernykščių. O į magistro studijas viso komplekto nesurinkome. Kodėl žmonės nenori mokytis? Gal patys esame kalti, gal kai kurios programos organizuotos ne taip kaip reikia? Todėl po visų finansinių stresų reikia peržiūrėti, ką dėstome, kodėl, kaip, ko reikia rinkai, ko – fundamentaliajam mokslui”, – aiškino dekanas.

Anot jo, tai tikrai ne vienerių – gal net penkerių metų darbas. Tuomet, įsitikinęs Smetona, ir bus matyti, „ar mūsų fakultetas yra dar gyvybingas, pajėgus, ar sugeba susitvarkyti ir prisitaikyti prie naujų laiko reikalavimų”.

Dekaną rinks sausį

Jau sausį bus skelbiami naujos Filologijos fakulteto tarybos ir naujo dekano rinkimai. Paklaustas, ar kandidatuos į fakulteto vadovus, Smetona atsakė, kad viską parodys šis pusmetis. „Gal per tą laiką nusisuksiu sprandą, gal man nepatiks vadovauti, o gal aš fakultetui labai nepatiksiu. Paprastai žmogus, kuris daro reformas, nebūna populiarus, jo perspektyvos neaiškios”, – kalbėjo dabartinis fakulteto vadovas.

Buvęs dekanas Stundžia prisipažino neketinąs siekti ankstesnio posto. „Dvi kadencijas atbuvau, jau nebenoriu”, – sakė profesorius, vadovaujantis Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedrai. Pasiteiravus, ar dalyvaus žiemą konkurse šios katedros vedėjo pareigoms eiti, patikino atsakymo dar neturįs.

Formalioji VU Filologijos fakulteto reforma turi būti baigta iki 2007 metų vasario 5-osios – naujos sesijos pradžios.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.