Kovoje dėl žemės – keistos grimasos

Kaip gali jaustis žmogus, kuris vieną rytą atsibudęs sužino, kad tai, ką uždirbo per keliolika metų, netikėtai yra areštuota teismo?

Pasirodo, kol nesibaigė žemės reforma, ramiai negali miegoti nė vienas panevėžietis, kada nors įsigijęs ar išsinuomojęs iš valstybės gabalėlį miesto žemės ir ant jos pasistatęs savo namus ar įkūręs verslą.

Nupirktą žemę prašo atimti

Šitokį netikėtą ir visą šeimą pribloškusį akibrokštą neseniai patyrė panevėžietis verslininkas 55 metų Kazys Grabys.

Jo nekilnojamajam turtui – Klaipėdos g. 67 gyvenamajam namui, po juo įrengtam viešbučiui su pokylių sale, kavinei ir barui „Kaziuko kamara“ bei 16 arų žemės sklypui – buvo uždėtas areštas.

Tačiau tokį teismo sprendimą dėl paties namo, kuriame dirba ir gyvena, verslininkas išgirdo ne dėl nesėkmingos veiklos ar skolų.

K.Grabys buvo informuotas, kad į jo privačią valdą pretenduoja 39 metų panevėžietis Raimundas Jasinskas. Šis panevėžietis kreipėsi į teismą, kad būtų panaikinta Panevėžio savivaldybės žemėtvarkos tarnybos ir K.Grabio 1992 metais sudaryta žemės, esančios Klaipėdos g. 67, pirkimo-pardavimo sutartis.

Klaipėdos ir Žvaigždžių gatvių kampe esančias žemes kartu su giminaičiais paveldėjęs iš savo senelio ir jas susigrąžinęs R.Jasinskas tikisi, kad jam bus atkurta nuosavybė ir į šalia esantį prieš keturiolika metų fizinio asmens nuosavybe tapusį turtą.

Geri susitarimai sugriuvo

Pasak K.Grabio, žemės paveldėtojas taip pat pretenduoja ir į jo prieš šešerius metus išsipirktą pagal detaliojo plano korektūrą savivaldybės pasiūlytą penkių su trupučiu aro žemės sklypą, kurį verslininkas prisijungė formuodamas savo valdą.

„Mano sklypo kaimyno Raimundo Jasinsko žodžiai, esą jis pretenduoja į man teisėtai priklausančią prie pastatų esamą valdą, nuskambėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Iš pradžių pamaniau, kad jis nevykusiai juokauja, nes esu turėjęs reikalų su šiuo žmogum ir anksčiau“, – gūžčiojo pečiais verslininkas K.Grabys.

Tačiau geros kaimynystės pabaigą patvirtino paštu K.Grabiui atsiųstas R.Jasinsko pranešimas iš notaro. Pretendentas į žemę persigalvojo ir notariškai patvirtino, kad panaikina savo prieš metus įteisintą sutikimą ant savo ir kaimyno K.Grabio sklypų ribos statyti bendrą būsimo komercinio pastato sieną.

K.Grabys teigė supratęs, jog R.Jasinsko kalbos apie jam dabar palankius įstatymus ir noras atsiimti dalį sklypo yra spaudimas ir užuomina, kad į bendros sienos pamatus, komunikacijas po jais ir sieną teks investuoti vienam K.Grabiui.

Pasak K.Grabio, sumanymas tęsti statybas ant sklypo ribos buvo priimtinas abiem pusėms taupant žemę, kurios kaina šioje Klaipėdos gatvės vietoje jau pasiekė svaiginamas aukštumas. Kai kurių nekilnojamojo turto specialistų vertinimu, šioje komerciškai patrauklioje miesto vietoje suformuotas kelių dešimčių arų sklypas, tinkamas prekybos centrui, galėtų kainuoti ne vieną milijoną litų.

Vienas aras čia esą vertinamas iki 50-60 tūkstančių litų.

Į „Kaziuko kamarą“ – sraigtasparniu

Verslininko K.Grabio, kurio įmonėje dirba 8 žmonės, laukia teismas. Jis turės nuspręsti, ar šiam panevėžiečiui teks atsisveikinti su jo įsigyta žeme ar dalimi jos, ar ne.

Jeigu teismo sprendimas bus palankus pretendentui į K.Grabio turimą žemę, verslininkui gali likti tik žemė po namu ir siauras ruoželis. Panevėžietis bandė juokauti, kad jam pačiam ir „Kaziuko kamaros“ klientams patekti į pastatą gali tekti nebent sraigtasparniu.

Prislėgtas nesėkmių, persekiojančių verslininką ir jo šeimą kelerius metus, K.Grabys dabar tikina nebeturįs kada dirbti ir jaučiasi įmonės juristu. Didžiąją jo laiko dalį atima dokumentų nagrinėjimas, vizitai pas advokatą.

„Teko patirti reketininkų siautėjimus ir reikalavimus, ilgai bylinėtis su nuomininkais, vilkti nuolat didėjančią mokesčių naštą.

Mano abi dukros, nusivylusios tvarka ir požiūriu į žmogaus teises, paliko Lietuvą, bijau, kad jos niekada nebegrįš į gimtinę. Per daug nuoskaudų jos čia patyrė ir matė mūsų vargą“, – kalbėjo verslininkas.

Sklypo vertė – didžiulė

Anot K.Grabio, per tuos keliolika metų verslas sekėsi neblogai, tik šių metų apyvarta smuko perpus.

Prieš pusantrų metų didžiųjų prekybos tinklų nekilnojamojo turto agentai, apsilankę pas „Kaziuko kamaros“ savininką, siūlė pusantro milijono litų už visą jo valdą ir pastatus, tačiau jis nesutiko. Dabar savo nekilnojamąjį turtą su investicijomis į infrastruktūrą šioje Klaipėdos gatvės vietoje K.Grabys vertina apie pusantro milijono eurų.

Paklaustas, kaip elgsis, jeigu teismas jo sklypą sumažins iki minimumo, K.Grabys atsakė kovosiantis už savo teises, nes privati nuosavybė turi būti gerbiama ir apsaugota.

„Neturiu ko prarasti, tuomet eisiu iš teismo į teismą, bylinėsiuos iki galo, jeigu reikės, stosiu ir prieš Lietuvą Strasbūre“, – pasiryžęs verslininkas.

Sandorį laiko niekiniu

Į K.Grabio privačią valdą pretenduojantis paveldėtojas R.Jasinskas atsakė į „Panevėžio ryto“ klausimus. Šis panevėžietis yra ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojas.

– Ar tiesa, kad tikitės susigrąžinti žemės sklypo dalį, kuri prieš keturiolika metų tapo privačia K.Grabio nuosavybe?

– Taip, aš esu trijų šios žemės paveldėtojų atstovas ir kreipiausi į teismą dėl nuosavybės atkūrimo. Mano senelis Leonas Jasinskas Panevėžio mieste turėjo 33 hektarus žemės, būtent toje vietoje, dėl kurios dabar vyksta ginčas.

Iš dalies toje pačioje vietoje mums jau atkurtos nuosavybės teisės į 0,4 hektaro, bet likusi laisva žemė metų metus nebuvo grąžinta.

Mano nuomone, ponas K.Grabys ir miesto savivaldybė pasielgė nesąžiningai, nes vienas pirko, o kitas pardavė neteisėtai, tai yra 1992 ir 2000 metais įvykdė sandorius, prieštaraujančius Nuosavybės atkūrimo įstatymui. Manau, kad tas sandoris yra niekinis ir jo pasekmės taip pat niekinės.

– Nejaugi manote, kad privačioje valdoje gyvenantis ir kuriantis verslą K.Grabys nebeteks prieš 14 metų įsigytos valdos?

– Teisingumą nustato teismas. Jeigu bus pažeistas įstatymas, ponui K.Grabiui teks susispausti. Realiai mes galėtume pretenduoti į visą jo privatizuotą sklypą, prašyti grąžinti ir po pastatu esančią žemę, bet mes to neprašome. Būtume patenkinti, kad pavyktų atkurti į maždaug pusę, tai yra apie 8 arus, šio žmogaus privatizuotos žemės.

Manau, kad K.Grabys elgiasi nesąžiningai, nes pastebėjau, kad po arešto uždėjimo turtui ir žemei jis vykdė kasinėjimo darbus. Taip elgtis jis neturėjo teisės.

Savininko šeimos patirta žala – didžiulė

– Kaip manote, ar tokiu būdu atkurtas teisingumas nepažeistų privačios nuosavybės, žmogaus teisių. Ar jums nebuvo pasiūlyta mainais į šią vietą atsiimti sklypą kitoje vietoje?

– Turiu šešerių metų bylinėjimosi patirtį, teismų sprendimai man buvo palankūs. Įsitikinau, kad teisingumas šiuo požiūriu egzistuoja, konstitucinė teisė įgyvendinama. Yra atvejų, kai nuosavybės teisės atkuriamos po pamatais, pastatais. Taip pat Lietuvoje, ir Panevėžyje, jau yra precedentinių atvejų, kai žemė buvo grąžinta savininkui, nors ją prieš tai savivaldybė ir apskrities administracija buvo pardavusi fiziniam asmeniui.

Manau, kad K.Grabiui nebūtų padaryta tokia didelė žala, kokia yra padaryta mūsų šeimai. Mano senelis buvo ištremtas į Sibirą, kur praleido dvylika tremties metų, grįžo į Lietuvą tik su kerziniais batais ir netrukus mirė. Mano tėvai taip pat buvo išvežti į Sibirą.

Mums buvo pasiūlyta atsiimti nuosavybę kitoje vietoje, bet tose pelkėse žemės išperkamoji vertė yra šimtą kartų mažesnė nei tos žemės, kurią mums paliko senelis.

Mano tėvai sunkiai sirgo, reikėjo pirkti vaistus, pragyventi, todėl buvome priversti dalį nuosavybės atsiimti valstybės pasiūlytomis akcijomis.

Tuo metu K.Grabys ant mūsų žemės darė verslą, turėjo pajamas.

Kuriozų gali būti ir daugiau

– Panevėžyje yra nemažai valstybinės žemės sklypų, išnuomotų pusšimčiui ar 99 metams. Ant šios žemės yra pradėti statyti ar jau įrengti pastatai, jų kaina nekilnojamojo turto rinkoje siekia šimtus tūkstančių. Ar įsigydami tokius objektus verslininkai nerizikuoja prarasti nuosavybę, jeigu atsirastų pretendentai į šias žemes?

– Tokio objekto nepirkčiau ir už du litus. Jeigu kas pasiūlytų tokį sklypą, pirmiausia domėčiausi, ar nėra pretendentų atkurti į jį nuosavybę, dėčiau skelbimus į laikraščius, visaip tikrinčiau informaciją.

Valstybė, o tiksliau, įstatymus turėję vykdyti tarnautojai ir valdininkai, turėjo pakankamai laiko, tačiau kažkodėl delsė atkurti nuosavybę, todėl turėtų už tai atsakyti. Žemės savininkai teismo keliu atsiima teisėtas žemes, o tie, kurie prieš tai jomis naudojosi ir investavo, turėtų teistis su savivaldybe. Tačiau dar negirdėjau nė vieno atvejo.

– Minėjote, kad turite didelę bylinėjimosi patirtį. Tikriausiai jau esate pripratęs prie teismų ir vaikštote į juos kaip į darbą?

– Kiekvienas įteiktas šaukimas, kiekvienas teismo posėdis yra didžiulis stresas. Prie jo galbūt priprantama, bet tai daro neigiamą įtaką sveikatai, tai gali atsiliepti ateityje.

Vilties teikia tai, kad vis dėlto teisingumas yra, galbūt mano vaikai sulauks tokio laiko, kai bus įvardinta padaryta žala.

Paveldimos yra ne tik skolos, bet ir žalos, žemės savininkai jas skaičiuoja didelėmis sumomis. Jeigu jie kreiptųsi į teismus, valstybės biudžetui tai kainuotų ne vieną milijoną litų.

Mūsų šeimai padaryta žala taip pat yra didžiulė. Juk jeigu būtume atgavę priklausančią nuosavybę laiku, galima apskaičiuoti tuometinę žemės vertę su palūkanomis banke, mano tėvų galimybę gauti išsilavinimą, išleisti mane į mokslus ir taip toliau.

Žemės reforma baigsis kitąmet

Iki svaiginamų aukštumų pakilusi žemės kaina baigiantis žemės reformai suinteresuotas puses įtraukia net į absurdiškiausias situacijas.

Panevėžio apskrities administracijos Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Bagočiūnas paaiškino, kad žemės reforma šalyje turi baigtis kitų metų viduryje. Šiuo metu eilėje atgauti žemę Panevėžyje laukia apie tūkstantį 300 piliečių.

Tačiau detaliųjų planų Žemėtvarkos skyriui šiuo metu yra pateikta apie 200. Įvairaus dydžio – nuo 4 iki 20 arų – žemės sklypai formuojami laisvose miesto teritorijose. G.Bagočiūno teigimu, rinktis sklypus piliečiai kviečiami eilės tvarka.

„Žemės sklypų poreikis yra daug didesnis negu galime patenkinti, todėl kuo mažiau laiko lieka, tuo emocijos aštresnės“, – dėstė G.Bagočiūnas. Jis teigė negirdėjęs atvejo, kad teisėtai išpirkta žemė būtų atimta iš žmogaus ir grąžinama savininkui.

Miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Irma Masiliū-nienė teigė taip pat negirdėjusi atvejo, kad būtų panaikinta keliolikos metų senumo žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

„Civilinis kodeksas sako, kad iš sąžiningų įgyjėjų, jei įrodo teisybę ir yra įgiję nuosavybę atlygintinai, tai yra ne paveldėję ir ne gavę dovanų, niekas nuosavybės atimti negali“, – svarstė savivaldybės teisininkė I.Masiliūnienė.

Visi kalbinti pašnekovai vis dėlto pabrėžė, kad teisingumą vykdys teismas, nes tik jis gali išnarplioti šį sudėtingą mazgą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.